SKRANDIS

POPULIARI NUOMONĖ

Žmonijos dauguma nemažai žino apie SKRANDĮ. Ypač tie, kurie susidūrė su jo problemomis ir jų rudeniniu  paūmėjimu.

Kiekvienas turi savo viziją apie šio organo veiklą.

Tačiau,  aprašomojoje literatūroje dažnai nurodomas klaidingas požiūrio į skrandžio funkcijas TAŠKAS.
Iš straipsnio į straipsnį neįgudusiam skaitytojui peršama nuomonė, jog šis unikaliai svarbus organas yra tiesiog „laikina maisto talpykla“, savotiškas maišas į kurį per burną sumetami produktai.  Toliau maistas apipilamas skrandžio „sultimis“, sumaišomas, sukratomas, suskaidomas ir nustumiamas toliau, į 12-pirštę žarną.

PASAITAS – mažai žinomo organo didžiulė reikšmė

Neatpažintas besikartojantis pilvo skausmas, pilvo pūtimas, staiga pakilusi temperatūra, uždegiminiai rodikliai kraujuje (pvz., C reaktyvaus baltymo (CRB) tyrimas, kuris atliekamas uždegimui aptikti). Aibė tyrimų ir jokio aiškaus atsakymo? Tai gali būti „mezadenitas“ – žarnyno pasaito limfinės sistemos uždegimas. Pagrindiniai ligos požymiai yra ryškus skausmas pilvo ertmėje be konkrečios vietos.

Ankstyvas pavasaris

Jau galime rinkti svarbiausius augalus savo ir artimųjų sveikatinimui: beržų bei tuopų pumpurus. O jeigu jau išėjome pasivaikščioti į mišką, atkreipkime dėmesį ir į beržų grybą.

Onkologijos prevencija holistiniu požiūriu. GALIMYBĖ IŠVENGTI

Aplinkos bei žmogaus įpročių faktoriai  yra tik atskiri pavieniai elementai, kurie gali paskatinti prigimtinę sveiką ląstelę transformuotis į vėžinę.

Pastebėję, jog standartiniai algoritmai vėžio profilaktikai, diagnostikai, gydymui yra nepakankamai efektyvūs vėžio atvejais, mokslininkų bei medikų dėmesys pakrypo į „holizmą“ (graikų k. „holos“ – visas, pilnas).  Į poziciją, kai nesumuojami atskiri elementai bet matoma visuma.

Organizmo detoksikacija: būtinybė ir pavojai

Valymo idėja gyvuoja tūkstančius metų. Kraujo nuleidimas, badavimas – visa tai buvo gerai žinoma, plačiai taikoma ir vertinga.
Detoksikacijos priemonės ir dabar yra labai populiarios. Jie būna įvairių formų – nuo įvairiausių dietų bei badavimo, iki detoksikuojančių arbatų ir papildų.

Stebuklingi ugniažolės lobiai

Nuo giliausios senovės liaudies tradicijos didžiąją ugniažolę taikė nuo įvairių ligų: kepenų ir tulžies pūslės uždegimų, kaip skausmą malšinančią priemonę, akių ir odos ligoms gydyti. Ugniažolės buvo laikomos vaistu nuo podagros ir kitų sąnarių skausmų.

Kepenys

COVID-19 plitimas atnešė didelių iššūkių mūsų sveikatos priežiūros sistemai. Derėtų nepamiršti, jog virusas gali paveikti visas virškinimo sistemos dalis. Gera kepenų funkcija turi įtakos susirgimo sunkumo laipsniui, o taip pat diagnozuojant, gydant ir perduodant ligą.

Girdėjimo procesas

Tik įsivaizduokime, kokią įtaką daro klausos praradimas žmogaus gyvenimui, bendravimui, pasaulio pažinimui! Kurtumas veda prie socialinės izoliacijos, vienatvės, psichologinių problemų. 1 iš 4 žmonių gali atsidurti tokioje padėtyje.

ASIŪKLIS DIRVINIS (lot. Equisétum arvénse)

Asiūklio vandeninis užpilas pasižymėjo kovoje su neurozėmis, lėtiniu širdies nepakankamumu, reumatoidiniu artritu. Asiūklis vonių ir kompresų pavidalu padeda kovoje su hemorojumi, miozitu, neurodermitu, venų varikoze, furunkuloze, dermatitu, egzema. Skalaujant burnos ertmę gali padėti nuo ryklės ligų, dantų skausmo.

ATSISTATYMAS PO COVID 19

Koronavirusas įsismeigia į žmogų be jokio išankstinio nusistatymo. Persirgusieji dar ilgai jaučia bendrą silpnumą, pykinimą, nugaros, raumenų, galvos skausmus, širdies plakimus, dusulį, kosulį. Bet gera žinia yra ta, kad žmogaus organizmas geba viską atstatyti. Tik jį reikia šiek tiek paremti: pagirdyti, pamaitinti, nugesinti gaisrus.

Šalčio nauda ir pavojai

Paspaudė šaltukas ir mes sunerimome, laukdami naujų bėdų: ligų, sušalimų, sutrūkinėjusios rankų odos, plaukų išslinkimo. Turime gerų žinių! Šaltis žmogui labiau naudingas, negu pavojingas.

Gripas

Gripas. Rudenį virusų nepadaugėja ir jie netampa piktesni, gyvybingesni. Tai mes patys sudarome jiems sąlygas įsigyventi mūsų ląstelėse!

Širdies ligos

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos sudaro didžiąją dalį tarp sergamumo, mirtingumo ir neįgalumo priežasčių. Pasaulis vis labiau domisi ne vien tuo, kaip sumažinti mirtingumą, bet ir kaip sumažinti simptomus, padidinti žmogaus organizmo funkcines galimybes, pagerinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.

ŠIENLIGĖ – pavasarinė alergija

Pražydus pirmiesiems augalams, sprogstant medžių pumpurams, vis daugiau ir daugiau žmonių kenčia nuo alergijos. Polinozė yra augalų žiedadulkių sukelta alerginė liga, šienligė. Alergijos (polinozės) metu žmonės kenčia nuo slogos, čiaudulio, nosies niežulio ir užgulimo, akių niežulio ir paraudimo, gerklės, gomurio bei ausų dirginimo.

Apie blužnį

Apie blužnį Herbarius užsimename, kai kalbame apie vėžį, infekcijas, autoimunines ligas, kraujo formulės pakitimus, alergijas, savaimines kraujosrūvas.

Apie smegenų nykimo prevenciją

Kiek realiai gali padėti vandens gėrimas, maisto taikymas? Ar vitaminai, mineralai, Omega 3, amino rūgštys ir kt. natūralios ir ne visai natūralios priemonės gali padėti išvengti Alzheimerio ligos, Parkinsono paralyžiaus, smegenų nykimo?

Kaulai. Osteoporozė

Osteoporozė. Kaulų tankio mažėjimo liga vadinama osteoporozė, liaudyje – kaulų retėjimu. Dažnai vadinama „tyliąja epidemija“, nes pats kaulų retėjimas nejuntamas.

Inkstai

Jeigu žmogus tinsta – dažniausiai to priežastis – inkstų veiklos sutrikimas. Dar daugelis žino, kas inkstai yra kraujo filtras, šalina iš organizmo toksinus. Jeigu filtras užsiteršęs – gali pradėti skaudėti strėnas, ant odos gali atsirasti egzema.

Mūsų venos

Karštomis vasaros dienomis dažnas skundžiasi kojų tinimu, sunkumu, labai skausmingu kojų susitraukimu – mėšlungiu. Manoma, jog tai yra Magnio, arba Kalio trukumas.

Medus sveikatai

Medus Lietuvoje yra labai populiarus produktas.

Vieni juo maitinasi, vartoja vietoje saldumynų – dažnai persistengia ir paprastai sukelia alergiją arba autoimuninę kepenų cirozę.

Vasaros pokštai mūsų sveikatai

Vasara išdykėlė - kiek malonumų, tiek ir pokštų. Erkės, vapsvos, bitės, uodai, odos nudegimai, širdies veiklos sutrikimai, viduriavimai -  štai vasaros išdaigų sąrašo pagrindiniai punktai. Mūsų vaistinėlėje, kaip ir kiekvieną vasarą:  maistinis actas 9%, jonažolių ir ramunėlių aliejai, pelyno tinktūra, debesylo šaknys, kremas Evija, iš TIENS produktų visada turime Antilipidinės arbatos, Digest, Ikan, Chitozan, Spirulina. Erkės - įsikibusią erkę suvilgyti…

Jautri oda

Atopinis dermatitas – jautri oda. Maistas, erkutė, pelėsis, grybelis, žiedadulkės, bakterijos, skiepai turi didelę reikšmę vaiko odos alerginės reakcijos paūmėjimui.

Pilvo pūtimas

Žarnyne gyvenantys vienaląsčiai mikroorganizmai minta mūsų storojoje žarnoje esančiu nepanaudotu maistu, pavyzdžiui, nesuvirškinta ląsteliena ir angliavandeniais.

Kai bėga nosis

Dažniausias šiuo metu jaunų mamyčių klausimas: „Ką daryti: vaikui bėga nosytė?“. Toks jaudulys pagrįstas, nes šlapia nosytė už kelių valandų  gali pavirsti sausu įkyriu kosuliu.   Mažyliams nuo gimimo iki  1-erių metukų siūlome 3 pagrindines, po ranka esančias priemones: 1. Ant kojyčių padukų – garstyčių trauklapiai. Lapą perpjaukime per pusę, dėkime prie odos plonesne popieriaus puse 15 minučių 2 kartus…

Apie plonojo žarnyno veiklą

Išorinis plonojo žarnyno ilgis yra 5-6 m. Vidaus gleivinės paviršius yra didesnis kelis dešimtis kartų klosčių ir gaurelių dėka. Prasideda nuo skrandžio prievarčio ir tęsiasi iki storosios žarnos.

XXI amžiaus Lietuvos žolininkai: KAIP ĮVEIKTI LIGAS

Ištrauka iš Daivos Červokienės knygos „XXI amžiaus Lietuvos žolininkai: KAIP ĮVEIKTI LIGAS“ Žo­li­nin­kė Žan­na Jan­kov­ska­ja sa­ko, kad su li­ga ko­vo­ja vi­sa au­ga­lų ka­riuo­me­nė. Kiek­vie­na­me re­cep­te vie­na vais­ta­žo­lė yra ka­ra­lius, ki­tos – jo pa­ly­da: ka­riai, gin­kla­ne­šiai, žval­gai, žir­gai, jiems pa­lan­kus vė­jas ar že­mė po ko­jo­mis. Kau­nie­tę žo­li­nin­kę Žan­ną Jan­kov­ska­ją ga­li­me va­din­ti mo­der­nia sa­va­moks­le, tu­rin­čia tra­di­ci­nės me­di­ci­nos ži­nių. De­šimt me­tų Kau­no kli­ni­ko­se…

Maistas – ir ligų, ir sveikatos šaltinis

Kaip teisingai maitintis, kad, anot liaudies išminties, su šaukštu sau kapo duobės neišsikastume? „Paslaptis labai paprasta – svarbiausia, žinoti, kada, kaip ir ką dedame į burną“, – sako kaunietė žolininkė Žana Jankovskaja. Dieną pradeda apsivalymu „Pusryčiauti ar ne, kas rytą klausiu savęs ir įsiklausau į savo organizmą. Jei skrandis ir žarnynas dar nedirba, kas gi apdoros į jį patekusį maistą? Būtų…

Close
Krepšelis (0)

Krepšelyje nėra produktų. Krepšelyje nėra produktų.