Ankstyvas pavasaris
Jau galime rinkti svarbiausius augalus savo ir artimųjų sveikatinimui: beržų bei tuopų pumpurus. O jeigu jau išėjome pasivaikščioti į mišką, atkreipkime dėmesį ir į beržų grybą.
Jau galime rinkti svarbiausius augalus savo ir artimųjų sveikatinimui: beržų bei tuopų pumpurus. O jeigu jau išėjome pasivaikščioti į mišką, atkreipkime dėmesį ir į beržų grybą.
Aplinkos bei žmogaus įpročių faktoriai yra tik atskiri pavieniai elementai, kurie gali paskatinti prigimtinę sveiką ląstelę transformuotis į vėžinę.
Pastebėję, jog standartiniai algoritmai vėžio profilaktikai, diagnostikai, gydymui yra nepakankamai efektyvūs vėžio atvejais, mokslininkų bei medikų dėmesys pakrypo į „holizmą“ (graikų k. „holos“ – visas, pilnas). Į poziciją, kai nesumuojami atskiri elementai bet matoma visuma.
Šiuolaikinio žmogaus gyvenimas kupinas vėžio rizikos faktorių. Jie sumuojasi vienas su kitų bei integruojasi vienas į kitą. Jų sąveikos rezultate totaliai pasikeičia organizmo ląstelių DNR. Negrįžtamai transformuojasi ląstelės gyvybingumo planas: iš gyvenimo į mirtį.
Besiplečiant onkologinės terminijos žodynui, deja kasmet pranešama apie nepaliaujamai didėjantį mirčių nuo vėžio kiekį. Šiai dienai apskaičiuota, jog 2023 m. Jungtinėse Valstijose nuo vėžio mirs 609 820 žmonių, o tai atitinka 1 670 mirčių per dieną [1].
Terminologijos išsiaiškinimas – vienas svarbiausių žingsnių pradedant kalbėti apie bet kurį rimtą dalyką. O kalbant apie vėžį, terminijos teisingas suvokimas gali suteikti ramybės, padėti išvengti streso, numatyti pagalbos žingsnius.
Saugiam vaistažolių vartojimui būtina žinoti jų sąveiką su farmaciniais preparatais.
Vienas iš botaninių medžiagų minusų nurodytas jų mokslinių tyrinėjimų trūkumas. Tačiau nenusiminkime – šiais laikais vis dėlto jau turime nemažai patikimų mokslinių resursų, kur galima patikrinti augalo poveikį organizmui bei nustatyti vaistažolės vartojimo saugumą bei šalutinį efektą.
Kovoje su ligomis šiuolaikinis pasaulis vis labiau ir labiau atsigręžia į natūralių preparatų naudojimą. Kuo skiriasi vaistažolinių ir farmacinių preparatų poveikis organizmui?
Atostogos keliaujant – unikali sveiko, ilgo gyvenimo ir jaunystės palaikymo priemonė.
Valymo idėja gyvuoja tūkstančius metų. Kraujo nuleidimas, badavimas – visa tai buvo gerai žinoma, plačiai taikoma ir vertinga.
Detoksikacijos priemonės ir dabar yra labai populiarios. Jie būna įvairių formų – nuo įvairiausių dietų bei badavimo, iki detoksikuojančių arbatų ir papildų.
Nuo giliausios senovės liaudies tradicijos didžiąją ugniažolę taikė nuo įvairių ligų: kepenų ir tulžies pūslės uždegimų, kaip skausmą malšinančią priemonę, akių ir odos ligoms gydyti. Ugniažolės buvo laikomos vaistu nuo podagros ir kitų sąnarių skausmų.
COVID-19 plitimas atnešė didelių iššūkių mūsų sveikatos priežiūros sistemai. Derėtų nepamiršti, jog virusas gali paveikti visas virškinimo sistemos dalis. Gera kepenų funkcija turi įtakos susirgimo sunkumo laipsniui, o taip pat diagnozuojant, gydant ir perduodant ligą.
Kas skatina žmones Iš esmės kreiptis į sveikatinimo įstaigą ir kodėl žmonės kreipiasi į tam tikras konkrečias įstaigas? Dažniausi pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos pasirinkimo motyvai privačiose ir viešose gydymo įstaigose – patogumas atvykti, kokybiškos paslaugos ir malonus personalas.
Šiame straipsnyje aptiksite rekomendacijų, ką derėtų pakeisti, eliminuoti, įtvirtinti savo įpročiuose, žodyne, aplinkoje, kad mūsų pačių bei mus supančių žmonių gyvenimas taptų lengvesnis, šviesesnis, džiaugsmingesnis.
Skristi į svetimą šalį ar ne? Skiepytis ar ne? Kaip apsaugoti vaikus? Ką panaudoti, kad neapsikrėsti Covid-19 arba lengviau pakelti skiepų šalutinį poveikį?
Tik įsivaizduokime, kokią įtaką daro klausos praradimas žmogaus gyvenimui, bendravimui, pasaulio pažinimui! Kurtumas veda prie socialinės izoliacijos, vienatvės, psichologinių problemų. 1 iš 4 žmonių gali atsidurti tokioje padėtyje.
Mokslinėje medicinoje per paskutinį dešimtmetį buvo paskelbta apie 100 naujų mokslinių ataskaitų, patvirtinančių dobilų svarbą žemės ūkiui ir farmakologinį poveikį.
Asiūklio vandeninis užpilas pasižymėjo kovoje su neurozėmis, lėtiniu širdies nepakankamumu, reumatoidiniu artritu. Asiūklis vonių ir kompresų pavidalu padeda kovoje su hemorojumi, miozitu, neurodermitu, venų varikoze, furunkuloze, dermatitu, egzema. Skalaujant burnos ertmę gali padėti nuo ryklės ligų, dantų skausmo.
Koronavirusas įsismeigia į žmogų be jokio išankstinio nusistatymo. Persirgusieji dar ilgai jaučia bendrą silpnumą, pykinimą, nugaros, raumenų, galvos skausmus, širdies plakimus, dusulį, kosulį. Bet gera žinia yra ta, kad žmogaus organizmas geba viską atstatyti. Tik jį reikia šiek tiek paremti: pagirdyti, pamaitinti, nugesinti gaisrus.
Paspaudė šaltukas ir mes sunerimome, laukdami naujų bėdų: ligų, sušalimų, sutrūkinėjusios rankų odos, plaukų išslinkimo. Turime gerų žinių! Šaltis žmogui labiau naudingas, negu pavojingas.
Artėjant MOKSLO METŲ pradžiai primename, kaip apsisaugoti bei apsaugoti savo artimuosius nuo sezoninių kvėpavimo takų negalavimų.
Sveika oda – tai oda be bėrimų, burkimų, paraudimų, spuogų, pūlinių, niežulio.
VIRŠKINIMAS (pilvo pūtimas, refliuksas, vidurių užkietėjimas, hemorojus, Krono liga, celiakija ir kt.)
SVEIKATA – sugebėjimas apsiginti nuo infekcijų
Trojos arklys – KORONAVIRUSAS
Gerklų, trachėjų, bronchų kompleksinis sveikatinimas
Imunitetas. Palaikymas, stiprinimas
Gripas. Rudenį virusų nepadaugėja ir jie netampa piktesni, gyvybingesni. Tai mes patys sudarome jiems sąlygas įsigyventi mūsų ląstelėse!
Kelio sąnario skausmas. Dėl lėtinio kelio skausmo svarbu jį įvertinti, kad būtų išvengta tolesnio kremzlės, kaulų ar raiščių pažeidimo.
Keli patarimai, ką vartoti nudegus ir prieš deginantis saulėje
Smagaus šventinio savaitgalio ir linksmos sveikos vasaros su paprastais saugumo metodais
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos sudaro didžiąją dalį tarp sergamumo, mirtingumo ir neįgalumo priežasčių. Pasaulis vis labiau domisi ne vien tuo, kaip sumažinti mirtingumą, bet ir kaip sumažinti simptomus, padidinti žmogaus organizmo funkcines galimybes, pagerinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.
Pražydus pirmiesiems augalams, sprogstant medžių pumpurams, vis daugiau ir daugiau žmonių kenčia nuo alergijos. Polinozė yra augalų žiedadulkių sukelta alerginė liga, šienligė. Alergijos (polinozės) metu žmonės kenčia nuo slogos, čiaudulio, nosies niežulio ir užgulimo, akių niežulio ir paraudimo, gerklės, gomurio bei ausų dirginimo.
Apie blužnį Herbarius užsimename, kai kalbame apie vėžį, infekcijas, autoimunines ligas, kraujo formulės pakitimus, alergijas, savaimines kraujosrūvas.
Kiek realiai gali padėti vandens gėrimas, maisto taikymas? Ar vitaminai, mineralai, Omega 3, amino rūgštys ir kt. natūralios ir ne visai natūralios priemonės gali padėti išvengti Alzheimerio ligos, Parkinsono paralyžiaus, smegenų nykimo?
Reikia mokėti nusakyti savo patiriamą skausmą. Nuo to priklauso, kokios kilmės skausmas bus Jums diagnozuotas ir kaip teisingai bus paskirtas gydymas.
Osteoporozė. Kaulų tankio mažėjimo liga vadinama osteoporozė, liaudyje – kaulų retėjimu. Dažnai vadinama „tyliąja epidemija“, nes pats kaulų retėjimas nejuntamas.
Jeigu žmogus tinsta – dažniausiai to priežastis – inkstų veiklos sutrikimas. Dar daugelis žino, kas inkstai yra kraujo filtras, šalina iš organizmo toksinus. Jeigu filtras užsiteršęs – gali pradėti skaudėti strėnas, ant odos gali atsirasti egzema.
Limfocitai (jų yra virš 20 rūšių) kaip galingi kariai atranda ir naikina jame bakterijas, grybelius, sudegina pelėsį.
Lengviausias būdas savarankiškai sudėlioti mitybą sau ir savo artimiesiems – apsiginkluoti žiniomis apie virškinimo trakto svarbiausią vietą – dvylikapirštę žarną ir Oddi sfinkterį.
Karštomis vasaros dienomis dažnas skundžiasi kojų tinimu, sunkumu, labai skausmingu kojų susitraukimu – mėšlungiu. Manoma, jog tai yra Magnio, arba Kalio trukumas.
Mūsų smegenys niekada nesensta. Visas organizmas keičiasi, organai ir raumenys atrofuojasi, ląstelės atsigamina lėčiau.
Ar verta operuoti adenoidus, anginą? Anginos operacijos būtinumą nulemia šie faktoriai
Paskutiniu metu fiksuojama daug apsinuodijimų grybais. Apsinuodijama ir mirštama šeimomis. Ko nebe prisimename iš senolių pamokų, kokios žinios nukeliavo į praeitį?
Konferencija „Kaip padėti sau ir artimiesiems. Praktiniai patarimai“
2015-09-26, Kaunas
Žolininkė Žanna Jankovskaja
Medus Lietuvoje yra labai populiarus produktas.
Vieni juo maitinasi, vartoja vietoje saldumynų – dažnai persistengia ir paprastai sukelia alergiją arba autoimuninę kepenų cirozę.
Atopinis dermatitas – jautri oda. Maistas, erkutė, pelėsis, grybelis, žiedadulkės, bakterijos, skiepai turi didelę reikšmę vaiko odos alerginės reakcijos paūmėjimui.
Žarnyne gyvenantys vienaląsčiai mikroorganizmai minta mūsų storojoje žarnoje esančiu nepanaudotu maistu, pavyzdžiui, nesuvirškinta ląsteliena ir angliavandeniais.
Dėl mūsų įpročių kelių sąnariai nukenčia labiausiai: plyšta raiščiai, skyla meniskai, atsiranda Bekerio cistos, uždegimai ir t.t.
Atminties procesas susideda iš 3 -jų pagrindinių etapų: informacijos priėmimo, saugojimo, atidavimo (panaudojimo).
Ozonas mūsų vaizduotėje asocijuojasi, kaip gaivus oras kalnuose, prie jūros, lauke po gausios vasaros liūties. Įkvėpus tokio oro pasijuntame žvaliai.
Išorinis plonojo žarnyno ilgis yra 5-6 m. Vidaus gleivinės paviršius yra didesnis kelis dešimtis kartų klosčių ir gaurelių dėka. Prasideda nuo skrandžio prievarčio ir tęsiasi iki storosios žarnos.
Ištrauka iš Daivos Červokienės knygos „XXI amžiaus Lietuvos žolininkai: KAIP ĮVEIKTI LIGAS“ Žolininkė Žanna Jankovskaja sako, kad su liga kovoja visa augalų kariuomenė. Kiekviename recepte viena vaistažolė yra karalius, kitos – jo palyda: kariai, ginklanešiai, žvalgai, žirgai, jiems palankus vėjas ar žemė po kojomis. Kaunietę žolininkę Žanną Jankovskają galime vadinti modernia savamoksle, turinčia tradicinės medicinos žinių. Dešimt metų Kauno klinikose…
Maitintis taip, kad mintys būtų šviesios, širdis prisipildytų džiaugsmo, gyvenimas suteiktų malonumą ir likti sveikiems visą šaltąjį periodą.
Kaip teisingai maitintis, kad, anot liaudies išminties, su šaukštu sau kapo duobės neišsikastume? „Paslaptis labai paprasta – svarbiausia, žinoti, kada, kaip ir ką dedame į burną“, – sako kaunietė žolininkė Žana Jankovskaja. Dieną pradeda apsivalymu „Pusryčiauti ar ne, kas rytą klausiu savęs ir įsiklausau į savo organizmą. Jei skrandis ir žarnynas dar nedirba, kas gi apdoros į jį patekusį maistą? Būtų…