Ugniažolės lobiai. Herbarius

SENOVĖ

Senovės romėnai ir graikai ją vadino „kregždžių žole“ (lot., graik.: Chelidónium). Mat buvo tikima, kad augalas atsiranda atvykus kregždėms ir nuvysta joms išvykus. Yra dar viena legenda, paaiškinanti šį pavadinimą: tariamai kregždės renka ugniažolių sultis, kad sugrąžintų regėjimą savo jaunikliams, kurie gimsta akli. Vienaip ar kitaip, bet senovėje akių ligas tikrai gydydavo ugniažolės sultimis.

Rusų kalba ugniažolė vadinama „чистотел“ – „švarus kūnas“, nes tradiciškai ši žolė buvo naudojama nuo įvairiausių odos ligų: spuogų, egzemų, raupsų ir kt. Iki šiol veterinariniame gydyme dermatologinėms ligoms gydyti gyvūnai trinami ugniažolės lapais. Be to, prie opų buvo tepama piene pervirta žolė.

Lenkiškas ugniažolės pavadinimas „glistnik“ (apvaliųjų kirmėlių žolė) kilęs iš įprasto tradicinio šio augalo vartojimo apvaliosioms kirmėlėms išvaryti. Dėl šios priežasties žolelių nuovirą reikėjo gerti 12 dienų. Ir kitų šalių tradicijoje su ugniažolės pagalba buvo stengtasi išvengti žarnynų parazitų: vaikai buvo maudomi jos nuoviru ir jiems buvo duota gerti ugniažolės antpilo [5].

Nuo XVI amžiaus, remiantis Paracelso doktrina, ugniažolės buvo naudojamos geltai ir kitoms kepenų ligoms gydyti.

Tad nuo giliausios senovės liaudies tradicijos didžiąją ugniažolę taikė nuo įvairių ligų: kepenų ir tulžies pūslės uždegimų, kaip skausmą malšinančią priemonę, akių ir odos ligoms gydyti. Ugniažolės buvo laikomos vaistu nuo podagros ir kitų sąnarių skausmų. Kartais ji buvo naudojamas kaip tonikas ir širdies funkcijų stimuliatorius. Kai kuriuose kraštuose deginamos žolės dūmais gydė skaudančius dantis. Rumunijoje ugniažolė buvo vertinama kaip priešnuodis nuo gyvačių nuodų.

Vėlesnė Vidurio ir Rytų Europos liaudies medicina visada plačiai naudojo šią žolelę [1].

DABARTINIS MOKSLAS

Šiuolaikinė farmakologija susidomėjo šia žole ir daroma išvada, kad tūkstantmečius trukusi Chelidonium istorija liaudies, tradicinėje ir oficialioje medicinoje toli gražu nesibaigia. Priešingai, pastaraisiais metais atgijo pažangūs farmakologiniai ir mechaniniai metodai, naudojant tiek natūralius kompleksus, tiek atskirus komponentus, siekiant atrasti šios žolės terapinį potencialą.

Mokslininkai pakankamai įsitikinę, kad artimiausiu metu bent dalis jau žinomų ir įrodymais pagrįstų savybių turėtų ir rastų savo vietą oficialiai pripažintuose gydomosiose procedūrose. Be to, nauji atradimai turėtų praplėsti tradicinio vartojimo apimtį ir pateikti geresnius preparatus [1].

Pavyzdžiui, didžioji ugniažolė liaudies medicinoje daugiausia naudojama akių, odos, ir kepenų ligų bei parazitinių infekcijų. Dabartinis ugniažolės (C. majus) ekstraktų farmakologiniai tyrimai daugiausia orientuoti į jų antibakterinio, antivirusinio, priešuždegiminio ir imunomoduliuojančio aktyvumo įvertinimą, nagrinėjamas jų antiproliferacinis ir proapoptotinis potencialas kovoje su onkologinėmis ligomis [2].

Liaudies medicinoje ugniažolė dažniausiai buvo naudojamas karpoms šalinti. Dažniausiai šiam tikslui buvo naudojamos žolelių sultys arba lateksas, tačiau pastebėtas ir lapų bei žiedų naudojimas. Lenkijoje buvo įprasta įtrinti karpas šviežiomis sultimis iš nulūžusio ugniažolės stiebo [3].

Veterinariniame gydyme ugniažolės nuoviras buvo duodamas karvėms, sergančioms tešmens uždegimu, o esant dermatologinėms ligoms gyvūnai buvo trinami žolės lapais. Be to, prie opų buvo tepama piene pervirta žolė [4].

Tačiau mokslininkų laboratorijose jau daugiau nei prieš šimtmetį buvo išskirti pagrindiniai farmakologiškai svarbūs komponentai – izochinolino alkaloidai:

  • berberinas – pasižymintis hipoglikeminiu poveikiu,
  • cheleritrinas – molekulė pasižymi priešvėžinėmis savybėmis ir buvo daugelio galimų naujų vaistų nuo vėžio pagrindas,
  • chelidoninas – neurotransmiteris, taikomas gydant įvairias ligas, tokias kaip: myasthenia gravis, AD, pooperacinis žarnų nepraeinamumas, šlapimo pūslės pūtimas,
  • glaukoma, taip pat priešnuodis perdozavus anticholinerginius vaistus,
  • koptizinas – nuo bakterinių žarnyno infekcijų,
  • sanguinarinas – pasižymi antimikrobinėmis, antioksidacinėmis, priešuždegiminėmis ir priešnavikinėmis savybėmis ir yra plačiai naudojamas dantų pastoje ir burnos
  • skalavimo skystyje gingivito ir kitų uždegiminių ligų profilaktikai ir (arba) gydymui [1].
Ugniažolės lobiai. Herbarius

Onkologija

Chelidonium majus sukelia žmogaus kiaušidžių vėžio ląstelių apoptozę (mirtį). Tai rodo galimą terapinį Chelidonium majus vaidmenį kovojant su kiaušidžių vėžiu. [6]
Mokslininkai ištyrė žmogaus gaubtinės žarnos ląstelių liniją (NCM460) ir aptiko, jog C. majus ekstraktas buvo vienas stipriausių pagal keletą patikrintų parametrų. Tikėtina, kad ši veikla turėjo įtakos toliau nurodytam klinikiniam rezultatui [7]
Tyrimai rodo, jog ugniažolės veikliosios medžiagos – etanolio ekstraktai buvo paruošti iš Chelidonium majus – taip pat turi stiprų antiproliferacinį poveikį, ir jie gali būti veiksmingi prieš įvairias žmogaus vėžio ląsteles. Rezultatai parodė, kad viso augalo ekstrakto kaip priešvėžinių junginių panaudojimas gali būti labai naudingas kuriant naujus chemoterapinius vaistus [8]

Dar vienas naudingas onkologijoje poveikis – neuroprotekcinis, kurį galima pritaikyti po spindulinio arba chemoterapinio gydymo, atstatant sutrikusią organų/galūnių veiklą. Jis gali būti susijęs su jo antioksidaciniu ir laisvųjų radikalų šalinimo aktyvumu, kuris buvo įrodytas [9].

Alergijos ir autoimuninės ligos

Atliekant ovoalbumino sukeltos astmos modelį, ugniažolės veikliosios medžiagos slopino eozinofilų sukeltą uždegimą. Aktyvumas buvo panašus į deksametazono. Tarp kelių stebimų parametrų, tokių kaip skirtingas priešuždegiminių ląstelių populiacijų skaičius bronchų alveolių skysčiuose ir plaučiuose, IgE ir citokinų baltymų lygis, kai kurie buvo slopinami net stipriau nei deksametazonas o kiti buvo slopinami panašiai [10].

Sąnariai

Kolageno sukelto artrito ekstraktas, slopino sąnarių pažeidimo progresą, taip pat tirtų su uždegimu susijusių ląstelių ir biocheminių parametrų rinkinį. Vartojant didesnes dozes, per 4 savaites artrito dažnis sumažėjo nuo 100 iki < 40 %. Ląstelių invazija į limfmazgius, blužnį, užkrūčio liauką ir sinovinį skystį buvo slopinama visuose organuose, tačiau ryškiausias poveikis buvo limfmazgiuose ir sąnariuose [11].

Ugniažolės lobiai. Herbarius

Kitos indikacijos

Yra keli mokslo pranešimai rodo, kad ugniažolės preparatai gali prieš Alzheimerio ligos progresavimą [12].
Paskutinių metais itin aktyviai ugniažolės preparatai nagrinėjami gydant regėjimo pablogėjimą, infekcinių akių ligas, aklumą [13].

COVID-19

Įvairaus amžiaus pacientai (mediana 41 metai) buvo gydomi Chelidonium majus 10% tinktūra, po 20-30 lašų tris kartus per dieną 3-12 dienų (mediana 5 dienos). Klinikiniai požymiai buvo vertinami gydymo metu ir mažiausiai 1 savaitę po jo pabaigos. Simptomai daugiausia buvo karščiavimas, nuovargis, kosulys, gerklės skausmas, niežulys, anosmija (uoslės nebuvimas), mieguistumas ir galvos skausmas. Dešimt pacientų sirgo gretutinėmis ligomis, tokiomis kaip hipertenzija, diabetas ir antsvoris. Visiškas arba beveik visiškas klinikinis pagerėjimas pasireiškė per 1–9 gydymo dienas (mediana – 3 dienos). Nepageidaujamų įvykių nebuvo. Ši kazuistika gali įkvėpti kitus tyrėjus toliau tirti Chelidonium majus kaip efektyvų COVID-19 gydymą [14].

Tačiau pastebėta, jog nesaikingai ir netaisyklingas ugniažolės vartojimas gali sukelti žalą organizmui. Labiausiai nukenčia žmogaus kepenys. Yrapakankamas kiekis mokslinės literatūros,, kuriame kurioje vertinamas Chelidonium majus L. toksinio poveikio kepenims potencialas ir rizikos bei naudos vertinimas.

Vis dėlto atsisakyti ugniažolės dėl jos hepatotoksiškumo nerekomenduojama. Naudojant ugniažolę patariama atidžiai stebėti kepenų funkciją ir pakitus rodikliams sustabdyti produkto naudojimą, nustatant tinkamą rizikos ir naudos santykį [15].

Naudota literatūra:
  1. Zielińska S., Jezierska-Domaradzka A., Magdalena Wójciak-Kosior M., Ireneusz Sowa I., Junka A. and Matkowski A.M. Greater Celandine’s Ups and Downs−21 Centuries of Medicinal Uses of Chelidonium majus From the Viewpoint of Today’s Pharmacology. Front. Pharmacol., 11 April 2018
  2. Strzemski, M.; Dresler, S.; Podko´scielna, B.; Skic, K.; Sowa, I.; Załuski, D.; Verpoorte, R.; Zieli ´nska, S.; Krawczyk, P.; Wójciak, M. Effectiveness of Volatile Natural Deep Eutectic Solvents (VNADESs) for the Green Extraction of Chelidonium majus Isoquinoline Alkaloids. Molecules 2022, 27, 2815.
  3. Kujawska, M., Łuczaj, Ł., Sosnowska, J., and Klepacki, P. (2016). Rośliny w Wierzeniach i Zwyczajach Ludowych. Słownik Adama Fischera. Prace Materiały Etnograficzne, Tom XXXVII, Wrocław, 367–368.
  4. Kujawska, M., Łuczaj, Ł., Sosnowska, J., and Klepacki, P. (2016). Rośliny w Wierzeniach i Zwyczajach Ludowych. Słownik Adama Fischera. Prace Materiały Etnograficzne, Tom XXXVII, Wrocław, 367–368.
  5. Szary, A. (2013). Tajemnice Bieszczadzkich Roślin Wczoraj i dziś. Rzeszów: Wyd. Carpathia.
  6. Shen L, Lee S, Joo JC, Hong E, Cui ZY, Jo E, Park SJ, Jang HJ. Chelidonium majus Induces Apoptosis of Human Ovarian Cancer Cells via ATF3-Mediated Regulation of Foxo3a by Tip60. J Microbiol Biotechnol. 2022 Apr 28;32(4):493-503.
  7. Schneider, M., Efferth, T., and Abdel – Aziz, H. (2016). Anti-inflammatory effects of herbal preparations STW5 and STW5-II in cytokine-challenged normal human colon cells. Front. Pharmacol. 7:393
  8. Nawaz A, Arif A, Jamal A, Shahid MN, Nomani I, Bahwerth FS. Medicinal plants show remarkable antiproliferative potential in human cancer cell lines. Biosci Biotechnol Biochem. 2022 Feb 24;86(3):362-367.
  9. Ra Kasem N, A Mannaa F, G Abdel-Wahhab K, H Mourad H, F Gomaa H. Preventive Efficiency of Chelidonium majus Ethanolic Extract Against Aflatoxin B1 Induced Neurochemical Deteriorations in Rats. Pak J Biol Sci. 2022 Jan;25(3):234-244.
  10. Kim, S. H., Hong, J. H., and Lee, Y. C. (2015). Chelidonine, a principal isoquinoline alkaloid of Chelidonium majus, attenuates eosinophilic airway inflammation by suppressing IL-4 and eotaxin-2 expression in asthmatic mice. Pharmacol. Rep. 67, 1168–1177. doi: 10.1016/j.pharep.2015.04.013
  11. Lee, Y. C., Kim, S. H., Roh, S. S., Choi, H. Y., and Seo, Y. B. (2007). Suppressive effects of Chelidonium majus methanol extract in knee joint, regional lymph nodes, and spleen on collagen-induced arthritis in mice. J. Ethnopharmacol. 112, 40–48. doi: 10.1016/j.jep.2007.01.033
  12. Xiao, X., Chen, Z., Wu, Z. et al. Insights into the antineoplastic mechanism of Chelidonium majus via systems pharmacology approach. Quant Biol 7, 42–53 (2019).
  13. Shayanfar J, Ghasemi H, Esmaili SS, Alijaniha F, Davati A. Useful Medicinal Plants for Vision Impairment in Traditional Iranian Medicine. Galen Med J. 2019;8:e1285. Published 2019 Sep 18. doi:10.31661/gmj.v8i0.1285
  14. Gardin NE, Braga AJ. Greater celandine (Chelidonium majus L.) for COVID-19: A twenty-case series. Phytother Res. 2021 Jul;35(7):3792-3798. doi: 10.1002/ptr.7085. Epub 2021 Mar 28.
  15. Frenzel, C.; Teschke, R. Herbal Hepatotoxicity: Clinical Characteristics and Listing Compilation. Int. J. Mol. Sci. 2016, 17, 588.

Susiję produktai

Close
Krepšelis (0)

Krepšelyje nėra produktų. Krepšelyje nėra produktų.