Mūsų venos

Karštomis vasaros dienomis dažnas skundžiasi kojų tinimu, sunkumu, labai skausmingu kojų susitraukimu – mėšlungiu. Manoma, jog tai yra Magnio, arba Kalio trukumas.

Deja, tai ne visada būna tiesa.

Kraujas, sutirštėjęs nuo karščio arba ilgos sėdimos padėties, mėgina tekėti venomis aukštyn, link širdies ir gali sukelti pakankamai skausmingus kojų traukulius.

Venos išsiplečia, tampa kietos, ilgainiui gali atsiverti opos, atsirasti alergijos.

Sistema, kuri stumia kraują link širdies yra įdomi:

1. Širdis susitraukia ir išstumia kraują į arterijas – žemyn. Apačioje (kojų paduose), per kapiliarus, kraujas pasiekia venas ir jomis kyla aukštyn. Taigi: širdis susitraukia, stumia kraują žemyn, to pasekoje veninis kraujas kyla venomis aukštyn. Todėl venų būklė priklauso ir nuo širdies pajėgumo.
2. Iki sekančio širdies susitraukimo venos VOŽTUVAS užlaiko kraują, kad netekėtų žemyn. Nusilpus ir atsipalaidavus vožtuvui, veninis kraujas neužsilaiko pasiektame taške ir nuslenka atgal, žemyn.
3. Dar vienas svarbus veiksmas: susispaudžia šalia esantis RAUMUO. Aktyvus vaikščiojimas skatina veninio kraujo judėjimą. O gulint atsipalaidavus, kojas reikia laikyti aukščiau širdies lygio.
4. Diafragma vadinama “venų širdimi”. Nuo nepakankamo kvėpavimo, ilgai nepakeitus padėties, diafragma atsipalaiduoja ir spaudžia vidaus organus bei venas. Kuo giliau įkvepiame – tuo geresnis veninis pulsas. Kvėpuokime!

Venų takai turi labai vingiuotą, sudėtingą vagą: nuo paviršinių odos sluoksnių keliauja į gilumines sąnarių olas. Jų kelyje daug kliūčių: žarnynas, inkstai, stuburo slanksteliai, kiti organai.

 Pavojai venų išsiplėtimui ir uždegimui, trombų formavimuisi atsiranda:

• keliaujant, ilgą laiką važiuojant autobusu, skrendant lėktuvu;
• ilgai sėdint darbe prie kompiuterio, ypač sėdint užmetus koją ant kojos (perspaudžiamos giliosios venos, esančios prie kelio sąnario iš nugaros pusės);
• dirbant stovimą darbą (virėjos, padavėjos, pardavėjos, kirpėjos, stiuardesės);
• nešiojant sunkumus (pasmunka vidaus organai, venos užsispaudžia, deformuojasi);
• dėvint aptemptus, spaudžiančius drabužius (užspaudžiama kraujotaka);
• visą dieną vaikštant  bateliais su aukštesniu nei 4 cm kulniuku;
• padidėjęs slėgis pilvo ertmėje dėl nėštumo, vidurių užkietėjimo, pilvo ertmėje susikaupusio skysčio ar įvairių ligų (spaudžiami vidaus organai slegia klubų venas, todėl sutrinka nutekėjimas iš kojų venų);
• rūkant, vartojant alkoholį, valgant sumuštinius, bandeles;
• atliekant jėgos treniruotes (sunkumų kilnojimas).

Pagalba:

1. Aktyvus vaikščiojimas, plaukimas;

2. Ramybėje kojas laikyti aukščiau širdies lygio, atlikti sukamuosius pratimus pėdomis (kad judėtų blauzdos);

Pratimas: atsistojus ant kojų pirštų staigiai nusileisti ant kulnų po 30-50 kartų 3-4 kartus per dieną – suteikiamas impulsas veninio kraujo judėjimui;

3. Maistas: grikiai, džiovintos figos, salotos, citrina, moliūgas; obuolių actas gerti ir trinti venas 2-3 k/d;

4. Ištraukos su degtine: česnakai, beržo pumpurai, ajero šakniastiebiai, kaštono žiedai;

5. Vandeniniai užpilai: apynio spurgai, asiūklio dirvinio žolė, debesylo šaknys.

6. Išorinio naudojimo priemonės:

• pernokę pomidorai arba citrina – skilteles dėti ant venų po 30-40 minučių 3-4 k/d;
• apynių spurgų arba beržo pumpurų spiritinės ištraukos kompresai nakčiai arba įtrynimai;
• tarkuotos bulvės arba kopūsto lapai nakčiai;
• medus po 2 valandas 3 k/d;

8. Sėdint nekelti kojos ant kojos;

9. Avėti batelius su ne aukštesniais kaip 4 cm kulniukais.

Dėmesio! “Herbarius” perspėja: kraujažolė, trikertė žvaginė ir dilgėlės sukelia trombozes bei venų uždegimus. Dėlės – pavojingas metodas: venų elastingumas nepagerėja, jų vingiuotumas išlieka, bet po dėlės įkandimo gali atsirasti negyjančios žaizdos. Sėkmės.