Onkologijos prevencija holistiniu požiūriu. LABIAUSIAI PAŽEIDŽIAMI

Šiuolaikinio žmogaus gyvenimas kupinas vėžio rizikos faktorių. Jie sumuojasi vienas su kitų bei integruojasi vienas į kitą. Jų sąveikos rezultate totaliai pasikeičia organizmo ląstelių DNR. Negrįžtamai transformuojasi ląstelės gyvybingumo planas: iš gyvenimo į mirtį.

Dažniausiai nuo vėžio nukenčia reprodukcinės žmogaus sistemos: moterų kiaušidžių, gimdos, gimdos kaklelio, krūtų vėžys, vyrų – prostatos. Nors mirtingumo skaičius nuo šių organų vėžio dar yra aukštas (2-je vietoje),  tačiau jau galima pasidžiaugti, jog padėtis stabilizuojasi. Nuo naujai aptinkamų kasmet krūtų, prostatos, kiaušidžių piktybinių  navikų miršta vis mažiau žmonių [1]. Tai valstybių finansuojamų profilaktinių patikrinimų bei žmonių augančio sąmoningumo  rezultatas.

Vienas iš rizikos veiksnių minimas socialinis ir ekonominis aspektai atrodo ne įtikinamai.

Tačiau, žiūrint į susirgimo vėžiu atvejus pasaulyje, matyti, jog gera ekonomika neapsaugo nuo vėžio. Jo didžiausias išplitimas žymimas labiausiai išsivysčiusiose šalyse.

Paveikslas “Standartizuoti sergamumo rodikliai (pasaulyje) 2020 m., visų vėžio atvejų, abiejų lyčių, visų amžiaus grupių.” PSO.

MOTERYS

Atsiranda vis daugiau sąmoningo natūralios kontracepcijos, ilgo žindimo, natūralaus gimdymo šalininkų. Moksliniai tyrimai patvirtina šių tendencijų teigiamą rezultatyvumą.

Pavyzdžiui, nustatyta, jog žindymas yra susijęs su visų invazinių kiaušidžių vėžio, ypač didelio laipsnio serozinio ir endometrioidinio vėžio, rizikos sumažėjimu. Vieno maitinimo krūtimi epizodo vidutinė žindymo trukmė nuo 1 iki 3 mėnesių buvo susijusi su 18 % mažesne rizika, o žindymas 12 ir daugiau mėnesių buvo susijęs su net 34 % mažesne rizika [2].

Tačiau, tam kad rezultatai būtų iš tiesų geresni, moterims derėtų daugiau skirti dėmesio vėžio prevencijai, mažinti rizikos veiksnius. Tam, be abejonės, trūksta švietimo.

Būtina žinoti, jog pagrindiniai moterų ginekologinių organų vėžio atsiradimo faktoriai yra genetiniai veiksniai (šeimos narių sergamumas vėžiu, genų mutacija), nėštumas, geriamosios kontraceptinės priemonės, bei nevaisingumo gydymas [3].

Aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai taip pat  turi įtakos. Atvejo kontrolės tyrimo rezultatai parodė, kad kofeino ir kavos vartojimas gali padidinti kiaušidžių vėžio riziką moterims prieš menopauzę. Rūkymas, beje, irgi padidina žmonių, sergančių kiaušidžių vėžiu, mirties riziką iki 25% [4]

Nutukimas, su savo hormoniniu mechanizmu, taip pat padidina kiaušidžių vėžio riziką ir, be to, padidina sergančių asmenų mirtingumą.

Bet patvirtinta, jog augalinė mityba su savo fitoestrogenais atlieka svarbų vaidmenį mažinant su hormonais susijusio kiaušidžių vėžio vystymuisi [1].

Įdomus faktas, prieštaraujantis tam tikroms visuomenės nuostatoms – alkoholio vartojimas vyno, alaus ar alkoholinių gėrimų pavidalu nėra susijęs su padidėjusia kiaušidžių vėžio rizika [3].

VYRAI

Pasaulyje dėl neišaiškintų priežasčių yra didžiuliai tarptautiniai sergamumo prostatos vėžiu skirtumai: didesnį prostatos vėžio dažnį Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Okeanijoje, mažesnį – Afrikoje ir Azijoje.

Plačiai taikomas vyrų kraujo PSA (Prostatos specifinio antigeno) patikrinimas atlieka svarbų vaidmenį ankstyvai prostatos vėžio diagnostikai. Sumažėjus PSA testų naudojimui, vėl padidėjo vėlyvosios stadijos ligų našta [3].

Iš prostatos vėžio rizikos galimų veiksnių išskiriam: senstantis amžius, juodoji rasė ir šeimos istorija (genetika), nutukimas ir cukrinis diabetas, mitybos įpročiai  ir nepakankamas fizinis aktyvumas  [5].

Tačiau saiko sveikatinimo veiksmuose nebuvimas taipogi didina susirgimo prostatos vėžiu riziką. Nustatyta, jog per didelis fizinis aktyvumas –  aktyvi kūno rengyba, fitnesas ir kt., padidina sergamumą prostatos vėžiu [6].  O ir maisto papildų su vitaminu E nesaikingas vartojimas žymiai didina sveikų vyrų prostatos vėžio riziką [7].

MOTERYS ir VYRAI

Nors sergamumao reprodukcinių organų vėžiu skaičiai yra didžiausi, tačiau mirštamumas didžiausias visame pasaulyje yra nuo plaučių vėžio. Dėl šios priežasties paskutiniu metu visuomenė skiria didžiausią dėmesį plaučių vėžio atsiradimo prevencijai [8].

Plaučių vėžio rizikos veiksnius aptarėme anksčiau, kur aplinkos poveikis nurodomas, kaip didžiausia rizika.

Paveikslo adresas””

2022 m. Japonijos mokslininkai   išnagrinėjo skirtumą tarp moterų mirtingumo nuo pagrindinių vėžio  formų rizikos ir ištyrė dešimtojo  dešimtmečio vidurio ekonominės  krizės poveikį profesinėms ir pramonės kategorijoms.

Nustatyta, jog daugumoje Japonijos pramonės ir profesijų grupių pagal amžių standartizuoto moterų mirtingumo nuo vėžio tendencijos sumažėjo beveik visų profesijų atstovų tarpe: gamybos, žemdirbystės, raštininkų, pardavėjų, saugumo ir transporto.

Japonijoje vadybos profesionalai turi vis didėjančią mirtingumo  nuo vėžio tendenciją. Šios šalies ekonominės  krizės metu vadovų, kuriems netaikomi darbo valandų reglamentai, mirtingumas dešimtojo dešimtmečio viduryje padidėjo.

Tai paskatino atsižvelgti  į vadovų poreikius ir pagerinti šių darbuotojų darbo aplinką.  [9].

APIBENDRINIMAS

Galima teigti, jog daromi tik pirmieji žingsniai tikrų mirtingumo nuo vėžio priežasčių aptikimo link. Jau suprantama, kad tarša, gyvenimo būdas, silpna genetika, virusai, prasta ekonomika ir netinkama socialinė aplinka – visi šie faktoriai  yra tik atskiri elementai, kurie gali paskatinti prigimtinę sveiką ląstelę transformuotis į vėžinę. Laikas kreipti dėmesį į žmogų, kaip į visumą, pradėti išsamiau nagrinėti problemą holistiniu požiūriu.

NAUDOTA LITERATŪRA:

1. Wang L, Lu B, He M, Wang Y, Wang Z, Du L. Prostate Cancer Incidence and Mortality: Global Status and Temporal Trends in 89 Countries From 2000 to 2019. Front Public Health. 2022 Feb 16;10:811044. Internete””
2. Babic A, Sasamoto N, Rosner BA, Tworoger SS, Jordan SJ, Risch HA, Harris HR, Rossing MA, Doherty JA, Fortner RT, Chang-Claude J, Goodman MT, Thompson PJ, Moysich KB, Ness RB, Kjaer SK, Jensen A, Schildkraut JM, Titus LJ, Cramer DW, Bandera EV, Qin B, Sieh W, McGuire V, Sutphen R, Pearce CL, Wu AH, Pike M, Webb PM, Modugno F, Terry KL. Association Between Breastfeeding and Ovarian Cancer Risk. JAMA Oncol. 2020 Jun 1;6(6):e200421. Internete””
3. Momenimovahed Z, Tiznobaik A, Taheri S, Salehiniya H. Ovarian cancer in the world: epidemiology and risk factors. Int J Womens Health. 2019 Apr 30;11:287-299. Internete””
4. Kim SJ, Rosen B, Fan I, et al. Epidemiologic factors that predict long-term survival following a diagnosis of epithelial ovarian cancer. Br J Cancer. 2017;116(7):964.
5. Negoita S, Feuer EJ, Mariotto A, Cronin KA, Petkov VI, Hussey SK, et al. Annual Report to the Nation on the Status of Cancer, part II: Recent changes in prostate cancer trends and disease characteristics. Cancer. (2018) 124:2801–14.
6. Reiter-Brennan C, Dzaye O, Al-Mallah MH, Dardari Z, Brawner CA, Lamerato LE, et al. Fitness and prostate cancer screening, incidence, and mortality: Results from the Henry Ford Exercise Testing (FIT) Project. Cancer. (2021) 127:1864–70.
7. Klein EA, Thompson IM Jr, Tangen CM, Crowley JJ, Lucia MS, Goodman PJ, Minasian LM, Ford LG, Parnes HL, Gaziano JM, Karp DD, Lieber MM, Walther PJ, Klotz L, Parsons JK, Chin JL, Darke AK, Lippman SM, Goodman GE, Meyskens FL Jr, Baker LH. Vitamin E and the risk of prostate cancer: the Selenium and Vitamin E Cancer Prevention Trial (SELECT). JAMA. 2011 Oct 12;306(14):1549-56.
8. Malvezzi M., Santucci C., Boffetta P., Levi F., La Vecchia C., Negri E. European cancer mortality predictions for the year 2023 with focus on lung cancer. Published:March 05, 2023. Internete”

9. Dhungel B, Murakami T, Wada K, Ikeda S, Gilmour S. Difference in Mortality Rates by Occupation in Japanese Male Workers Aged 25 to 64 Years from 1980 to 2015. Int J Environ Res Public Health. 2022 Sep 9;19(18):11328. Internete””