Ieškoti

Herbarius.lt

ŠIENLIGĖ – pavasarinė alergija

Pavasaris. Šiltėja orai, sprogsta pumpurai…

Pražydus pirmiesiems augalams, sprogstant medžių pumpurams, vis daugiau ir daugiau žmonių kenčia nuo alergijos.

Polinozė yra augalų žiedadulkių sukelta alerginė liga, šienligė. Alergijos (polinozės) metu žmonės kenčia nuo slogos, čiaudulio, nosies niežulio ir užgulimo, akių niežulio ir paraudimo, gerklės, gomurio bei ausų dirginimo.

Epidemiologiniai tyrimai patvirtino, kad per pastaruosius du dešimtmečius sergamumas šienlige visame pasaulyje didėja.

Daugiau nei 150 milijonų žmonių Europoje turi alergiją, o visame pasaulyje sergančių yra apie milijardą.

Pagal EFA (angl. European Federation of Allergy and Airways Diseases Patients) 2025 m. vienas iš dviejų europiečių sirgs alergija [1]. Didelę įtaką alergijos atsiradimui turi klimato kaita ir oro tarša [2,3].

Klimato kaita yra veiksnys, kuris gali padidinti žiedadulkių ir sporų pasiskirstymą. Tiesioginis poveikis oro alergenams pasireiškia dėl didesnio CO2 kiekio, kuris stimuliuoja augalų fotosintezę ir skatina jų augimą bei vystymąsi.

Didėjant gyventojų miestuose, didėja oro tarša dėl mašinų išmetamųjų dujų, pramonės didėjimo, ozono, azoto dioksido, todėl pastebima, kad miestuose gyvenantys žmonės labiau serga kvėpavimo takų sistemos ligomis, tarp jų ir alergine astma, negu kaimo vietovėse gyvenantys asmenys.

Padidėjusi oro tarša palengvina alergenų plitimą kvėpavimo takuose [4, 5].

Tai sukelia kvėpavimo takų alergiją būtent mieste gyvenantiems žmonėms. Ozono kiekio didėjimas sukelia kvėpavimo simptomų sutrikimus (dusulį, kosulį ir pan.) [6].
Yra dar viena teorija, kuri teigia, kad sergamumas alergijomis padidėja dėl sterilios aplinkos. Deja, ekologinę aplinką, kurioje šiuo metu gyvename, sunku pavadinti sterilia.

Alerginėmis ligomis vis labiau serga vaikai ir paaugliai.

Mokslinių tyrimų metu nustatyta, kad didesnį fenotipą susirgti turi vaikai, kurie augina gyvūnus, namuose, kuriuose rūkoma [7].

Alergija yra liga, kuri gali paveikti kasdienį gyvenimą.

Dėl alergijos simptomų gali nepavykti atvykti į darbą ar mokyklą. Dėl to sumažėja produktyvumas, pasitikėjimas savimi [8]. Atliktų tyrimų metu paaiškėjo, kad Jungtinėse Amerikos valstijose dėl alerginio rinito 55 proc. gyventojų neatvyksta į darbą [6].

Pavasario sesijos metu nuo 38 proc. iki 43 proc. studentų Jungtinėje Karalystėje jaučia alerginio rinito simptomus [9].

Škotijoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad alergija serga vienas iš trijų gyventojų [10]. Viena iš labiausiai paplitusių alergijos formų Europoje yra alerginis rinitas (alerginė sloga), kuris kankina apie 45 proc. gyventojų nuo 20 iki 40 metų. Ši liga dažniausiai atsiranda vaikystėje.

ŠIENLIGĖ – pavasarinė alergija

Galimi sukėlėjai:

  • žiedadulkės,
  • dulkės,
  • gyvūnai,
  • tabako dūmai,
  • pelėsis,
  • kvepalai,
  • plunksnos,
  • cheminiai buities produktai,
  • vaistai,
  • lateksas,
  • auksas, nikelis,
  • maistas (lašiša, riešutai, papaja, jautiena, kiauliena, vištiena).

Remiantis JAV atliktais tyrimais alergija ne mažiau nei vienam maisto produktai pasireiškia 16,8 proc. pacientų, 43,3 proc. – nemažiau nei vienam įkvepiamam alergenui, o 13,9 proc. – ne mažiau nei vienam įkvepiamam alergenui ir maisto produktui. Maisto alergija pacientams pasireiškė: astma (14,6 proc.), šienlige (10,8 proc.) ir egzema (9,1 proc.). Labiausiai paplitę produktai yra pienas (22,0 proc.) ir kiaušiniai (13,9 proc.) tarp vaikų nuo 1 iki 5 metų. Alergija žemės riešutams labiausiai buvo paplitusi tarp vyresnio amžiaus žmonių bei vaikų ir jaunimo (6-19 metų – 10,7 proc.; 20-39 metų – 8,7 proc.) [11].

Dietologų tyrimai nustatė, jog pieno produktai padidina gleivių gamybą, kviečiai turi daug gliuteno, kuris dirgina žarnyną ir taip didina gleivių gamybą tuo išprovokuojant šienligės atsiradimą [13].

Kadangi reakcijų procesas prasideda, kai alergenas patenka ant odos, į nosį, akis, gerklę, žarnyną, alergijos valdymui paprastai rekomenduojama vengti kontakto su alergenu, nebūti pievose saulėtomis dienomis, riboti vėdinimą namie ar automobilyje.

Taip pat svarbu nenaudoti kvepalų, vengti gyvūnų, dulkių, žiedadulkių, plauti rankas ir galvą, kad pasišalintų žiedadulkės, neglostyti kačių/šunų, keisti patalus kartą per savaitę, gerti pakankamai vandens.

Itin svarbu paties paciento supratimas apie alergiją sukeliančius procesus ir jų pašalinimą, pvz., esant alergijai žiedadulkėms – esant jų žydėjimo pikui neiškylauti gamtoje, moterims geriau nevaikščioti palaidais plaukais, sugrįžus iš lauko geriau persirengti, patalpas vėdinti vakare, kai lauke daugiau drėgmės ir kt.).

Alergijos simptomams šalinti farmacija dažniausiai siūlo antihistamininius preparatus, į nosį – kortikosteroidus, į burną ir nosį – dekongestantus, anticholinerginius vaistus ir kt.

Vienu iš efektyviausių šienligės gydymo metodų medicinoje laikoma imunoterapija, kai leidžiami nedideli alergenų kiekiai.

Vis daugiau alergologų prieina išvados, jog alergijai didelę įtaką turi ne vien užterštas oras, bet ir netinkama mityba, virškinimo problemos ir pernelyg dažnas tam tikro maisto naudojimas, fermentų trūkumas, pralaidus žarnynas, žarnyno mikroorganizmų disbalansas.

Todėl jie siūlo pavasarį, ir ne tik, vartoti gerus visapusiškus antioksidantų, mineralų, cinko, kalcio, aminorūgščių kompleksus.

Bet apart alergenų vengimo, simptomų švelninimo, bei organizmo prie alergenų pratinimo (imunoterapijos atveju), mitybos įpročių formavimo, derėtų susimąstyti, jog šiais būdais nėra šalinama tikroji alergijos priežastis – organizmo imuninės sistemos jautrumas, nepaaiškinamai agresyvus atsakas.

Liaudies medicina per 5000 metų sukūrė priemones, kurios ne tik slopina simptomus, bet gali padėti galutinai atsikratyti polinozės.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, medicinoje naudojama 35 – 75 tūkstančiai augalų rūšių, o tai sudaro 14 – 28 % visų augalų rūšių, tačiau tik 1% šių augalų panaudojimo yra patvirtintas tyrimais [12]. Šiuo metu viso pasaulio mokslininkai atsigręžė į natūralios medicinos siūlomus lobius, bei nustatė itin efektyvius būdus alergijos gydyme. Solidūs mokslo leidiniai vienas po kito skelbia mokslinių tyrimų su vaistažolėmis rezultatus. Nemenkas dėmesys skiriamas vaistažolių antialerginio poveikio ištyrimui.

Pavyzdžiui, šiuo metu tiksliai nustatyta bei daugybė kartų patvirtinta tyrimais, jog trispalvė našlaitė (lot. Viola tricolor L.)  ne tik slopina kvėpavimo organų uždegimus, bet taipogi gydo odos ligas: egzemas, seborėją, žvynelinę, riebios odos spuogus.

Naujosios mokslo technologijos sugebėjo integruoti našlaitės ekstraktą į medvilnę, suteikiant patalynei ir drabužiams natūralų antialerginį poveikį, komfortą bei gydomąsias savybes.
Netikėtai įspūdingų savybių mokslininkai aptiko lakišiuje (lot. Bidens tripartita), liaudies medicinoje plačiai naudojamame nuo alergijos ir plaukų slinkimo.

Atrastos ypatingos lakišiaus savybės, gydant šlapimo pūslės ir inkstų sutrikimus, kraują šlapime, kraujavimą iš gimdos, opinį kolitą ir peptines opas.

Daugybės eksperimentų eigoje nustatyta, jog lakišius turi stiprų antidiabetinį poveikį ir jo veikliosios sudedamosios dalys gali būti naudingos diabetui ir jo komplikacijoms gydyti.

Viržio šilinio (lot. Calluna vulgaris Hull) žiedų arbata kvapni, ją galima gerti ir sveikiems, ir ligoniams, valant kraujagysles nuo užteršto maisto ir visą organizmą nuo užteršto oro. O visai neseniai buvo sensacingai pranešta, kad viržių sudėtyje rasti junginiai, kurie sukelia antivirusinį poveikį hepatito C virusui (HCV).

Įstaigos Herbarius darbuotojai 25 metus rinko informaciją, stebėjo natūralių priemonių veikimą, efektyvumą, studijavo Lietuvos, Tibeto, Kinijos, Japonijos, Sibiro liaudies medicinos šaltinius.

Todėl šiandien Herbarius parduotuvėje  visada turime virškinimo fermentų ir rekomenduojame kombinuotą pagalbą: vaistažoles, žarnyno veiklą gerinančias priemones, kraujagysles valančias ir teršalus iš organizmo šalinančias arbatas, nosies gleivinę saugančias, imuninį atsaką reguliuojančias priemones, įvairius saugius bei naudingus natūralios kilmės produktus.

Kreipkitės, Herbarius pasiruošęs padėti.

ŠIENLIGĖ – pavasarinė alergija
Naudota literatūra:
  1. Esteitie R, deTineo M, Naclerio RM, Baroody FM. Effect of the addition of montelukast to fluticasone propionate for the treatment of perennial allergic rhinitis. Ann Allergy Asthma Immunol. 2010 Aug;105(2):155-61
  2. Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas ,,Dėl su klimato kaita susijusių ligų (alerginių ir infekcinių) 2015–2020 metų profilaktikos programos patvirtinimo‘‘ 2015 m. gegužės d. Nr. V-565
  3. Majkowska-Wojciechowska B, Pełka J, Korzon L, Kozłowska A, Kaczała M, Jarzebska M, Gwardys T, Kowalski ML. Prevalence of allergy, patterns of allergic sensitization and allergy risk factors in rural and urban children. Allergy. 2007 Sep;62(9):1044-50.
  4. D’Amato G, Cecchi L, D’Amato M, Liccardi G. Urban air pollution and climate change as environmental risk factors of respiratory allergy: an update. J Investig Allergol Clin Immunol., 2010; 20(2):95-102
  5. Peden D., Reed C. E. Environmental and occupational allergies. Allergy clin immunol., 2010 Feb; 125(2) p.150-160
  6. Lamb CE, Ratner PH, Johnson CE, Ambegaonkar AJ, Joshi AV, Day D, Sampson N, Eng B. Economic impact of workplace productivity losses due to allergic rhinitis compared with select medical conditions in the United States from an employer perspective. Curr Med Res Opin. 2006 Jun;22(6):1203-10.
  7. Nwaru BI, Hickstein L, Panesar SS, Muraro A, Werfel T, Cardona V, Dubois AE, Halken S, Hoffmann-Sommergruber K, Poulsen LK, Roberts G, Van Ree R, Vlieg-Boerstra BJ, Sheikh
    A; EAACI Food Allergy and Anaphylaxis Guidelines Group. The epidemiology of food allergy in Europe: a systematic review and meta-analysis. Allergy. 2014 Jan;69(1):62-75
  8. Haahtela T, von Hertzen L, Mäkelä M, Hannuksela M; Allergy Programme Working Group. Finnish Allergy Programme 2008-2018–time to act and change the course. Allergy. 2008 Jun;63(6):634-45.
  9. Walker S, Khan-Wasti S, Fletcher M, Cullinan P, Harris J, Sheikh A. Seasonal allergic rhinitis is associated with a detrimental effect on examination performance in United Kingdom teenagers: case-control study. J Allergy Clin Immunol. 2007 Aug;120(2):381-7.
  10. Boye J. I. Godefroy S. B.. Allergen management in the food industry. New Jersey. A John Wiley & Sons, Ins. 2010. 593 p.
  11. Liu AH, Jaramillo R, Sicherer SH, Wood RA, Bock SA, Burks AW, Massing M, Cohn RD, Zeldin DC. National prevalence and risk factors for food allergy and relationship to asthma: Results from the National Health and Nutrition Examination Survey 2005-2006. J Allergy Clin Immunol. 2010 Oct; 126(4):798-806.e13.
  12. Kartal, M. Intellectual property protection in the natural product drug discovery, traditional herbal medicine and herbal medicinal products. Phytotherapy Research 2007; 21(2):113–119.
  13. Patrick Holford. Nauja optimalios mitybos biblija. Medicinos tyrimų ir konsultacijų centras 2004; 453.

Susiję produktai