Ieškoti

Herbarius.lt
Širdies ligos

Širdies ligos

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos sudaro didžiąją dalį tarp sergamumo, mirtingumo ir neįgalumo priežasčių.

Pasaulis vis labiau domisi ne vien tuo, kaip sumažinti mirtingumą, bet ir kaip sumažinti simptomus, padidinti žmogaus organizmo funkcines galimybes, pagerinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę [1].

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis žmogaus sveikata priklauso:

  • 18% nuo genetikos (paveldimumo),
  • 49–53% – nuo jo paties elgesio,
  • 17–20% – nuo aplinkos veiksnių
  • 8 –10% – nuo kvalifikuotos ir specializuotos medicinos pagalbos [2].

Didžiąją dalimi mūsų sveikata priklauso nuo mūsų pačių sukurtos kultūros, įpročių, gyvenimo standartų, nuo mūsų fizinės bei psichologinės būklės, socialinių ryšių, aplinkos faktorių ir asmens savybių – kitaip tariant, nuo mūsų pačių gyvenimo kokybės [7].

Itin grėsmingai didėja sergamumas išemine širdies liga (IŠL), kuri nėra išgydoma ir dažniausiai pasireiškia stabiliąja krūtinės angina (stenokardija) arba ūminiais koronariniais sindromais (nestabilia krūtinės angina ar miokardo infarktu MI). Po šių būklių išsivysto širdies nepakankamumas (ŠN).

Suprasti terminilogiją:

Taigi, kalbant apie širdies ligas, turima omenyje širdies funkcijos sutrikimas, kurio priežastys yra širdies raumens sunykimas (pvz., dėl kalio/magnio trūkumo), ūminė ar lėtinė išemija, o taip pat padidėjęs kraujagyslių pasipriešinimas (pvz., dėl aterosklerozės, uždegiminių procesų) ir aukštas kraujospūdis (dėl inkstų, antinksčių, skydliaukės veiklos sutrikimų), širdies ritmo sutrikimai (persirgtų gretutinių ligų rezultate). Šioms būklėms klasifikuoti naudojami tarptautiniai terminai: Sietlo krūtinės angina, miokardo infarktas (MI), širdies nepakankamumas.

Simptomai:

Pagrindinis Išeminės ligos klinikinis simptomas yra skausmas krūtinėje (angininis skausmas), kurį gali provokuoti fizinė ar nervinė įtampa. Žmogus pajunta spaudimą, sunkumą, gniaužimą, veržimą krūtinėje, deginimą, tirpimą arba sunkiai apibūdinamą nemalonų pojūtį krūtinėje.
Skausmas trunka 0,5-5 minutes, rečiau 10-15 min. Užsitęsus skaumui galima įtarti ūminį miokardo infarktą.

Tipiški širdies nepakankamumo simptomai yra dusulys (po nedidelio krūvio, ramybėje, naktį), greitas nuovargis ir silpnumas, fizinio krūvio tolerancijos mažėjimas, naktinis sausas kosulys, apetito sumažėjimas, depresija, kojų tinimai ir kt.

Dažniausiai širdies nepakankamumo simptomai klasifikuojami pagal Niujorko širdies asociacijos sistemą:

  1 klasė 

įprastas fizinis krūvis nesukelia pernelyg stipraus nuovargio, dusulio ar širdies permušimų.

Žmogus nestokoja energijos ir gali užsiimti įprasta veikla.

2 klasė

lengvas širdies nepakankamumas – simptomai atsiranda esant vidutinio sunkumo fiziniam krūviui.

Žmogus nebegali dirbti tiek daug, kiek dirbdavo anksčiau. Dažniau nei įprastai jaučia dusulį, greičiau pavargsta.

3 klasė

vidutinio sunkumo širdies nepakankamumas – simptomai atsiranda esant nedideliam fiziniam krūviui.

Žmogaus kasdienė veikla tampa gerokai apribota. Jis greitai pavargsta, uždūsta atlikdamas paprasčiausius darbus, pavyzdžiui, lipdamas laiptais. Savijauta ramybės metu paprastai būna gera.

4 klasė

sunkus širdies nepakankamumas – simptomai (silpnumas, oro stoka, varginantis kosulys ir kt.) jaučiami ramybės ir miego metu.

Vargina dusulys nuo minimalaus fizinio krūvio: lovos klojimas, vaikščiojimas namuose, savo minimalių poreikių atlikimas. Kasdienė veikla tampa labai ribota.

Tyrimai:

Išeminę ligą diagnozuojant, svarbu įvertinti paveldimumą, rizikos veiksnius (pvz.: rūkimas, nutukimas), atlikti tyrimus: sekti kraujospūdį, pulsą, ištirti kraujo rodiklius (pvz.: natriurezinio peptido (BNP ar NT-proBNP) kiekį kraujyje, ar nėra kraujo pokyčių, rodančių mažakraujystę, inkstų, kepenų, skydliaukės pažeidimus), atlikti ramybės elektrokardiogramą, krūvio elektrokardiogramą – dviračiu (veloergometrija) ar bėgimo takeliu (tredmilas), kartais – krūvio echokardiografiją. Sudėtingesniais atvejais patartina pasitelkti miokardo perfuzinę scintigrafiją, širdies kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tyrimais ar kitais instrumentiniais tyrimais.

Sunkinantys faktoriai:

Nustatyta, jog sergančiųjų IŠL su sveikata susijusią gyvenimo kokybę neigiamai veikia moteriška lytis [3], Lyginant su vyrais, nustatytas itin žemesnis moterų energingumo lygis, gyvenimo kokybė tapo blogesnė, ypač miego kokybė, skausmo jutimas, emocinės reakcijos ir fizinis mobilumas.
Sergančiųjų IŠL su sveikata susijusią gyvenimo kokybę labiau pablogina blogas miegas, nerimas ir depresija nei blogesnė širdies raumens, ar kraujagyslių būklė.
Su išemine liga siejama depresija yra ir šios ligos sukėlėjas ir šios ligos sukeltas emocinis sutrikimas [4]. Esant nerimui ir depresijai stebėtas mažesnis su sveikata susijusios gyvenimo kokybės gerėjimas.
Miegas yra energijos atsigavimo procesas, reikalingas organizmo funkcijų veiklai palaikyti. Jeigu miegas blogėja, sutrinka darni organizmo veikla, blogėja gyvenimo kokybė. Tačiau, atlikti tyrimai neįrodo, jog ilgesnė miego trukmė asocijuojasi su geresne gyvenimo kokybe [5]. Miego trukmės prailginimas nesąlygoja geresnės gyvenimo kokybės. Atvirkščiai, vėžio profilaktikos tyrime yra įrodyta, jog didesnis mirtingumas buvo 8 ir daugiau valandų miegančių, negu miegančių mažiau 7 valandų [6]. Mokslininkai nurodo, jog ilgesnis miegas susijęs su didesniu knarkimu, didesniu mieguistumu. Tad žmonėms derėtų ne ilgiau miegoti, bet gyventi sveiką gyvenimą ir gerinti miego kokybę.

Gerina būklę:

Išsamių tyrimų metu buvo nustatyti svarbesni teigiamos prognozės parametrai, tokie kaip šeiminė padėtis (vedę), paciento ūgis (daugiau 170 cm), žinios, jog rūkymas daro žalą, metų skaičius, prieš kiek buvo nutraukta sportinė veikla (mažiau 20 m.), geresnis lytinis gyvenimas po operacijos ir sutuoktinio žinios, kaip pacientas turi maitintis.

Todėl didelis dėmesys turi būti sutelkiamas į pacientų ir jų šeimos narių mokymą.
Medikai tvirtina, kad galima 80 proc. sumažinti Išeminės ligos poveikį paciento sveikatai, savijautai, t.y. su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei. Geriausi rezultatai įvyksta pradėjus sveikai gyventi, atsisakant žalingų faktorių, teisingai maitinantis, mankštinantis, siekiant patirti kuo daugiau teigiamų emocijų, pakankamai pailsint.

Natūralios medicinos priemonės:

  • Gudobelės vaisiai  pasižymi kardiotoniniu, antispazminiu, diuretiniu veikimu ir yra vartojami hipertenzijos, I-II laipsnio pagal NYHA (Niujorko širdies asocioacijos patvirtintą skalę) širdies nepakankamumo, aterosklerozės, krūtinės anginos gydymui bei su hipoksija siejamų būklių ir oksidacinio streso pasekmių prevencijai ir gydymui.
  • Sukatžolė turi reikšmingus sistolinio kraujospūdžio, diastolinio kraujospūdžio, širdies susitraukimų dažnio ir EKG pokyčius pacientams, sergantiems 1 ir 2 stadijų hipertenzijomis. Mokslininkai atžymi psichoemocinės paciento būklės pagerėjimą (nerimas, emocinė atsakomybė, galvos skausmas ir miego sutrikimai). Geri rezultatai moterims klimakterinio periodo karščio bangoms kontroliuoti, PMS sindromui švelninti.
  • Krapų sėklos – nuo seno naudojama priemonė kraujo spaudimui mažinti, skausmui bei spazmams nuimti.

Daug sergančiųjų širdies ligomis ilgai jaučia šios ligos padarinius, todėl pagrindinis tikslas yra sumažinti simptomus, padidinti funkcines galimybes sumažinant nuovargį ir krūvio netoleravimą, sušvelninti nerimo, depresijos bei nemigos žalą, pagerinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.

Naudota literatūra:
  1. WHOQOL Group. Study protocol for the World Health Organization project to develop a quality of life assessment instrument (WHOQOL). Qual Life Res 1993; 2:153-159.
  2. The World Health Report: Reducing, Risk, Promoting Health Style. World Health Organization, 2002. In Pivrikas, V. Ekologija. Žmogus. Sveikata. Klaipėda, 2008. P. 291.
  3. Kimble L.P., McGuire D.B., Dunbar S.B. Gender differences in pain characteristics of chronic stable angina and perceived physical limitation in patients with coronary artery disease. Pain 2003; 101(102):45-53.
  4. Valkamo M, Hintikka J, Niskanen L, Koivumaa-Honkanen H, Honkalampi K, Viinamaki H. Depression and associated factors in coronary heart disease. Scand Cardiovasc J 2001; 35(4):259-63.
  5. Pilcher J.J., Sadowski B., Ginter D.R. Sleep quality versus sleep quantity: the realationships between sleep and measures of health and well-being. Poster presented at the Second International Congress World Federation of Sleep Research Societies, Nassau, Bahamas, September 1995.
  6. Jean-Louis G., Kripke D.F., Ancoli S. Sleep and quality of well-being. Sleep 2000; 23(8):1115-1120.
  7. Ades P.A., Maloney A., Savage P. et al. Determinants of physical functioning in coronary patients: response to cardiac rehabilitation. Arch Intern Med 1999; 159:2357-2360.

Susiję produktai