Sveika oda – tai oda be bėrimų, burkimų, paraudimų, spuogų, pūlinių, niežulio. Odos susirgimų gausa rodo, kokias svarbias funkcijas ji atlieka, kiek ji svarbi žmogaus organizmui, nuo kiek bėdų saugo ir apie kiek vidaus organų veiklos sutrikimų byloja.
Pagrindinė odos funkcija gerai žinoma – ji turi apsaugoti vidaus organus nuo išorinės aplinkos. Oda sveria vidutiniškai 4 kilogramus, užima dviejų kvadratinių metrų plotą. Kadangi oda yra nepralaidi, stipri ir elastinga, tai ji apsaugo kūną nuo mechaninio, fizinio, cheminio, spindulio poveikio. Ji užkerta kelią bakterijoms, virusams ir nuodingiems chemikalams. Jei itin veikli kenksminga medžiaga prasiskverbia pro odą, į dermą (pagrindinį odos sluoksnį) priteka daugiau kraujo ir baltieji kraujo kūneliai neutralizuoja nuodus.
Dar viena odos funkcija – ji padeda reguliuoti kūno temperatūrą. Kai tampa šalta, odos kraujagyslės susitraukia, sulaikydami kūno šilumą. Kai karšta, kraujagyslės išsiplečia, suaktyvėja prakaito liaukų veikla ir išsiskyręs prakaitas kūną atvėsina.
Be to oda išskiria vandenį ir katabolizmo produktus, ji susijusi su imunine sistema, joje yra daug receptorių, todėl svarbi ir kaip jutimo organas.
Vienas svarbiausių odos vaidmenų – kaupti toksines medžiagas, nes per jos poras žmogaus organizmas pašalina net 3,5 karto daugiau toksinių medžiagų nei per inkstus, žarnyną, plaučius.
Dermatitai
Populiariausios odos ligos pavadinimą „dermatitas“ į lietuvių kalbą verčiamas „odos uždegimas“ ir jis nenurodo tikrosios organo sutrikimo priežasties.
Dažniausiai pasitaikantys dermatitai: atopinis dermatitas, egzema, kontaktinis dermatitas, fotodermatitas ir seborėjinis dermatitas.
Šiuolaikinis mokslas vardina apie 100 alerginių dermatitų sukėlėjų: nikelis, chromas, klijai, lanolinas, stiklo vata, dantų valymo priemonės, įvairios veido priežiūros priemonės, balinimo priemonės (ypač turinčios chloro), nuskausminamieji ir kiti farmacijos preparatai, augalai (tulpės, pelynas ir kt.) »»
Verta paminėti ir visokiausių formų odos pūlinius: spuogus, furunkulus, karbunkulus, plauko folikulo uždegimą, prakaito liaukų uždegimą, nago guolio uždegimą ir pan. Infekciniai odos pažeidimai taip pat žinomi kiekvienam: niežai, moliuskai, grybelinės ligos ir kt.
Dermatitas „egzema“ turi virš 20 pavadinimų pagal priežastį ir vietą, pvz., ausų, rankų egzema, estrogeninė, autoimuninė egzema.
Dar kita dermatitų grupė – odos pigmentacijos sutrikimai, pav., baltmė (vitiligo), albinizmas ir kt.
Turime žinoti, jog kiekvieno žmogaus oda yra kitokia ir reikalauja unikalaus, skirtingo nuo kitų dėmesio bei priežiūros pastangų.
Tačiau yra ir bendri faktoriai, kurių nepaisymas sąlygoja odos susirgimų atsiradimą, paūmėjimą.
Kokie mechanizmai sutrinka odoje, kad sutrinka jos veikla?
Galimai, per odą, dėl savo genetinių ypatumų, perdaug išsiskiria vandens, galiami, dėl išorinio poveikio sutrinka toksinų šalinimo eiga.
Odos priežiūrą galime palyginti su žolinės vejos priežiūra.
Žolės veja tarsi žmogaus oda, ji uždengia dirvą kartu su joje gyvenančiais organizmais ir augančiomis šaknimis, kai vasarą išdžiūsta ir žiemą užšąla. Žolių žalumynai ant vejos yra tik maža dalis sudėtingos sistemos, leidžiančios egzistuoti šiai vejai. Ji yra daugelio gyvų organizmų gyvenimo vieta.
Ūgliai suteikia prieglobstį ir maistą skirtingiems vabzdžiams, žolė auga dirvožemio sluoksnyje, kuriame yra požeminės augalų dalys, kur gyvena bakterijos, grybeliai ir bestuburiai. Visi jie augmenijai suteikia augimo galimybę. Dirvoje taip pat yra sėklų bankas, leidžiantis laikui bėgant atkurti sunaikintą augaliją.
Dirvos paviršiuje yra „dirvos kraikas“ – negyvų ūglių, šakelių, nukritusių lapų, išblukusių augalų, žiedynų, žievės gabalėlių sluoksnis.
O dabar pamąstykime, kas nutinka, kai per dažnai šienaujate žolę ar grebiate lapiją, kruopščiai šalindami kraiką?
Mineralinės ir organinės medžiagos, būtinos jo atsinaujinimui, nepatenka į dirvą; atsiranda nupjautos vejos „plikas“ plotas. Išnykus augalų likučiams iš žemės paviršiaus, išnyksta ir visi dirvožemio organizmai.
Dirvožemis, kuriame nėra augmenijos, saulėje sušyla ir daug greičiau praranda drėgmę. Laikui bėgant visos nupjautos vietos virsta dykuma. Kuo daugiau trikdžių augalijos dangoje, tuo sunkiau atsigauti.
Tad pirmoji taisyklė,
kurios derėtų laikytis, norint išsaugoti sveiką odą ir nepakenkti savo organizmui: nustoti naudoti „vejapjovę“, „trimerį“, „grėblį“ ir kitokias odos šveitimo priemones: agresyvius šveitiklius, losjonus, rūgštį, kempines, plaušines.
Pakanka išsimuilinti natūraliomis priemonėmis, sudėtyje turinčiomis deguto: dušo geliu, muilu kūnui bei plaukams. Taip išsaugosime epidermį – paviršutinį odos sluoksnį.
Antroji taisyklė – odą, kaip ir veją reikia pakankamai laistyti.
Vien gerti vandenį – nepakanka- lengvas trumpas dušas, garinė pirtelė yra pakankamos drėkinimo priemonės.
Trečioji taisyklė –
mineralinių medžiagų savinimas vejos iš kraiko vyksta natūraliu būdu, žmogaus organizme – per pagrindinį virškinimo proceso organą – dvylikapirštę žarną.
Apie ją daug rašėme straipsnyje VIRŠKINIMAS (pilvo pūtimas, refliuksas, vidurių užkietėjimas, hemorojus, Krono liga, celiakija ir kt.) »», ir straipsnyje Virškinimo pradžia: dvylikapirštė »». Dar pridursime, kad palaikyti dvylikapirštės gleivinę, suderinti vykstančius joje procesus itin efektyviai padeda aliejaus gėrimas. Rekomenduojame kas 3 savaites pagerti vis kitokio aliejaus kursą.
O pradėti derėtų nuo šaltalankio aliejaus, po to galima panaudoti saulėgrąžų nerafinuotą aliejų, toliau sektų jonažolių ir ramunėlių aliejaus kursai.
Naudojimas: po 1 arbatinį šaukštelį 2 kartus per dieną 5minutes prieš valgį.
Ketvirtoji taisyklė – elastingumo palaikymas.
Odos sluoksnių sudėtyje vyrauja jungiamasis audinys su kolagenu, elastinėmis skaidulomis. Kaip naudojame kokybiškas vejos trąšas, taip turi būti kokybiškos ir tik reikalingos, o ne bet kokios „trąšos“ odos imunitetui, odos struktūros, elastingumo palaikymui, epidermiui ir poodiniam sluoksniui nuolat trūksta cinko.
Penktoji taisyklė – aeravimas.
Oda, kaip ir veja, turi gauti pakankamai deguonies. Itin patartina atliekant įprastus mankštos pratimus būtinai jungti kvėpavimą, dažniau būti gryname ore, gerinti plaučių tūrį.
Rekomenduotinos vaistažolių arbatos visoms šioms taisyklėms sėkmingai atlikti:
Paimkime:
gysločių plačialapių lapų 1 valgomą šaukštą, žvaginių trikerčių žolės 1 valgomą šaukštą ir linų sėklų 1 arbatinį šaukštelį.
Viską užpilkime 2 stiklinėmis verdančio vandens, palaikykime 30 minučių, nukoškime, gerkime tarp valgių.
Kursas – 2 mėnesiai, po to 2 mėnesių pertrauka.
Vaikams iki 3-jų metų naudoti pusę nurodytos priemonės kiekio.
Kremas:
Jeigu oda vis dėlto prašo kremo (pvz., žvynelinės, sausos egzemos atveju), galima patiems pasigaminti:
užvirinkime 100 g sviesto, nugriebkime putelę, į verdantį sviestą įberkime 1 valgomą šaukštą susmulkintų debesylo didžiojo šaknų, pavirinkime 5-7 minutes, nukoškime.
Šiuo tepkime odą nakčiai.
Taigi, išsiaiškinome, jog tam, kad oda pasveiktų, nepakanka žinoti diagnozės, alergenų bei infekcijų pavadinimus.
Tam, kad oda būtų graži ir atliktų visas jai skirtas funkcijas derėtų ją tinkamai rūpintis: per daug nešveisti, pakankamai drėkinti, sudaryti sąlygas mineralų ir kitų medžiagų savinimuisi, palaikyti jos elastingumą stiprinant jungiamąjį audinį, suteikti degonies priteklių.
Susiję produktai
-
Jonažolių aliejaus galia
3.30 € -
Ramunėlių aliejaus galia
3.30 € -
Anyžių sėklos 100g
4.00 € -
Debesylų šaknys 100g.
4.00 € -
Linų sėklos 200g.
2.30 €