Patarimai mokslo metų pradžiai

Artėjant MOKSLO METŲ pradžiai primename, kaip apsisaugoti bei apsaugoti savo artimuosius nuo sezoninių kvėpavimo takų negalavimų „SVEIKATA – sugebėjimas apsiginti nuo infekcijų” »» bei nuo koronaviruso „Trojos arklys – KORONAVIRUSAS” »»

Tačiau yra dar viena iki šiol neliesta tema: apart virusinės bei bakterinės kvėpavimo takų susirgimų kilmės nustatyta šimtai plačiai paplitusių APLINKOS TERŠALŲ (1).

  • NATŪRALŪS šaltiniai: ugnikalnių išsiveržimai ir laukiniai gaisrai,
  • ANTROPOGENINIŲ (žmogaus veiklos produktai) šaltinių aptinkama žymiai daugiau: pramoniniai procesai, cigarečių dūmai, transporto priemonių išmetamieji teršalai, gyvenamosios paskirties šildymo kuras ir ant anglies keptas bei liepsnoje kepamas maistas.
    Įkvėpus, nurijus ir įsitraukus per odą, šie teršalai jau kelerius dešimtmečius kelia didelį susirūpinimą visuomenės sveikatos specialistams.
    Be mutageninio (sukeliančio pokyčius genose) ir kancerogeninio (sukeliančio vėžį) poveikio, pastaraisiais metais buvo susijęs ir su kvėpavimo takų ligomis.

Pagrindiniai antropogeniniai  šaltiniai yra mieste, ypač miesto centre. Lauke tai  transporto priemonių išmetamosios dujos, patalpose – cigarečių dūmai, įvairių profesijų žalingi taršalai, kavinėse, mokyklose kuriose nėra vėdinimo, mokyklose, kuriose vyko  statybos darbai užsiėmimų metu.

Tačiau dar svarbiau tai, kad daugybė teršalų susiformuoja maisto apdorojimo ir virimo būdų aukštoje temperatūroje, pavyzdžiui, rūkymas, kepimas ant grotelių, skrudinimas ir kepimas.

Epidemiologiniai ir eksperimentiniai tyrimai patvirtino hipotezę, kad kenksmingų aplinkos teršalų, poveikis sukelia oksidacinę žalą. Tai gali padidinti reaktyviųjų deguonies rūšių kiekį, užpulti biologines makromolekules (tokias kaip baltymai, lipidai ir DNR) ir sukelti plaučių epitelio ar audinių pažeidimą.

Chinese Medical Journal 2020 liepos mėnesį paskelbė straipsnį „Pasaulinio aljanso prieš lėtines kvėpavimo takų ligas demonstracinis projektas: aerozolių tarša ir jos sezoniniai ypatumai Vilniaus pradinėse mokyklose“, kuriame lietuvių mokslininkai vertino aerozolių taršos ore lygį pradinėse mokyklose kaip galimą veiksnį, darantį įtaką vaikų ligų kilmei ir eigai.

Šio tyrimo rezultatai rodo, kad norint pagerinti oro kokybę mokyklose, reikia papildomų pastangų:

dažniau valyti šlapiai, stebėti vėdinimo sistemų veikimą, uždrausti mokslo darbus mokslo metais, naudoti smėlio valymo mechanizmus mokyklų kaimynystėje (2).

Kinijoje sukaupta pakankama  pavojingų infekcijų gydymo patirtis, įskaitant alternatyvių, liaudiškų vaistų vartojimą.

Tai sąlygojo faktas, jog per pastaruosius šimtą metų pasaulyje buvo užregistruota 10 mirtinų epidemijų, iš kurių 7 prasidėjo Kinijoje.

Be to, tradiciniai gydymo metodai Kinijoje  nėra draudžiami.  Jie naudojami remiant valstybei. Beje, valstybinė administracija yra atsakinga už tradicinės medicinos kryptį šioje šalyje, kuri yra pavaldi Nacionalinei sveikatos komisijai KLR (3).

Pagal kinų mediciną ŽOLELIŲ ARBATOS turi greitinti skysčių apytaką organizme (prakaitavimą, šlapinimąsi), šarminti jį ir mažinti paburkimus, uždegimus bei virusų aktyvumą.

Patarimai mokslo metų pradžiai

TRADICINĖJE KINŲ MEDICINOJE KIAULPIENĖ lieka  pagrindinių priešvirusinių preparatų komponentas.

VALERIJONŲ ŠAKNYS – šarmina ir aktyviai kovoja su bakterijomis, netgi tokiomis, kaip skarlatina, streptokoku, tuberkulioze, vidurių šiltine. Atpalaiduoja kvėpavimo takų spazmus.

Patarimai mokslo metų pradžiai

Mokslinėje terpėje  atradau dar vieną išsamiai ištirtą prieš virusinį poveikį turintį augalą – VARNALĖŠŲ ŠAKNYS.

Įvairiausi 2020 metų pavasario/vasaros tyrimai atskleidė ne tik prieš virusinį didžiosios varnalėšos (Arctium lappa L.) poveikį.

Stebėtinas augalo aktyvumas ir nuo įvairių  parazitų (pvz., toksoplazmozės). Ištirta,  jog  Varnalėšų šaknų arbatos veikimo spektras itin platus: jos preparatai  mažina uždegimus bei oksidacinį poveikį.

Tuo pačiu varnalėša tradiciškai naudojama gydant vėžį (itin krūties, stemplės, prostatos), palaiko smegenų veiklą ir turi neuroprotekcinį poveikį (apsaugo neuronus nuo mirties), reguliuoja cukraus ir lipidų kiekį organizme, plačiai taikomas nuo osteoporozės (kaulų retėjimo), aterosklerozės, kraujagyslių trombozės, įvairių akių negalavimų gydyme (retinopatijos, geltonosios dėmės), mažina sąnarių, stuburo skausmus,  įtakoja  plaukų augimą, gydo spuogus (4).

2020 vasaros moksliniai tyrimai dar ir dar kartą patvirtino  Česnako ekstrakto (ląstelių kultūroje slopina daugumos virusų skverbimąsi ir dauginimąsi) bei  Eukalipto aliejaus  (inaktyvuoja sugautą  virusą pluošto medžiagoje) naudą kovoje su COVID-19 »»

Patarimai mokslo metų pradžiai

Remiantis šiais faktais ir linkint visiems sveikų Mokslo metų, raginame naudoti jau išmėgintą ir užsirekomendavusią  ANTIVIRUSINĘ RYTINĘ ARBATĄ:

vakare  paimkime termosą ir įberkime į jį 3-jų žolių šaknų po 1 arbatinį šaukštelį: Kiaulpienių šaknų + Varnalėšų šaknų + Valerijono šaknų.

Visus 3 šaukštelius užpilkime 1 stikline verdančio vandens, palikime prisitraukti nakčiai. Ryte nukoškime per sietą ir išgerkime 20 minučių prieš valgį. Kiek šeimos narių, tiek visko dauginkime.

 


Literatūros šaltiniai:

  1. Li-Min Chen. Polycyclic aromatic hydrocarbon: environmental sources, associations with altered lung function and potential mechanisms. Chin Med J (Engl). 2020 Jul 5. Prieiga per internetą »»
  2. Monitoring Editor: Ning-Ning Wang. Global Alliance against Chronic Respiratory Diseases demonstration project: aerosol pollution and its seasonal peculiarities in primary schools of Vilnius. Chin Med J (Engl). 2020 Jul 5. Prieiga per internetą »»
  3. Lin Ang, Hye Won Lee, Jun Yong Choi, Junhua Zhang, and Myeong Soo Lee. Herbal medicine and pattern identification for treating COVID-19: a rapid review of guidelines. Integr Med Res. 2020 Jun. Prieiga per internetą »»
  4. Prime PubMed. Medicinal Herbs Used in Traditional Management. Prieiga per internetą »

Susiję produktai

Close
Krepšelis (0)

Krepšelyje nėra produktų. Krepšelyje nėra produktų.