SKRANDIS

POPULIARI NUOMONĖ

Žmonijos dauguma nemažai žino apie SKRANDĮ. Ypač tie, kurie susidūrė su jo problemomis ir jų rudeniniu  paūmėjimu.

Kiekvienas turi savo viziją apie šio organo veiklą.

Tačiau,  aprašomojoje literatūroje dažnai nurodomas klaidingas požiūrio į skrandžio funkcijas TAŠKAS.

Iš straipsnio į straipsnį neįgudusiam skaitytojui peršama nuomonė, jog šis unikaliai svarbus organas yra tiesiog „laikina maisto talpykla“, savotiškas maišas į kurį per burną sumetami produktai.  Toliau maistas apipilamas skrandžio „sultimis“, sumaišomas, sukratomas, suskaidomas ir nustumiamas toliau, į 12-pirštę žarną.

Iš skrandžio veiklos susirgimų priežasčių dažniausiai minimas „refliuksas“, „rūgštingumo padidėjimas“ ir Helicobacter pylori bacilų kiekio pagausėjimas.

Kodėl šis skrandžio įvaizdis yra ŽALINGAS?

LIAUDIES, senovės KINŲ ir ŠIUOLAIKINĖS MEDICINOS PATIRTIS

Liaudies išmintis ir Tradicinė medicina (TKM) sako, kad pirmoje vietoje skrandis sutrinka ne nuo bacilų, ne nuo blogos maisto kokybės, bet skrandį labiausiai veikia  NERIMAS ar PER DIDELIS MĄSTYMAS [1].

Pažangiausia mokslinė literatūra taip pat pabrėžia, jog visas skrandžio fiziologines funkcijas (rūgšties sekrecija, peristaltinė varomoji jėga ir kt.) yra tiksliai kontroliuojamos ENTERINĖS NERVŲ sistemos, PARASIMPATINĖS NERVŲ sistemos integracijos ir įvairių NEUROHORMONINIŲ MOLEKULIŲ (t.y. gastrino, HCl rūgšties, vidinio faktoriaus, bikarbonato, gleivės ir kt.)[2].

Sunku įsivaizduoti, bet skrandis „jaučia“ skrandžio maisto  sudėtį ir ši informacija klajoklio nervu perduodama į šoninį pagumburį bei limbinę sistemą. Greičiausiai SKONIO signalai daro įtaką valgymo įpročiams.

Kitos juslinės savybės, susijusios su skrandžio įtampos receptorių stimuliacija, yra SOTUMAS ir PILNUMAS. Receptoriai, reaguojantys į makroelementų kiekį arba skrandžio sienelės įtempimą, daro įtaką apetitui ir hormoninėms reakcijoms, susijusioms su maisto vartojimu [3].

Maisto suvartojimas – priešingai nei maistinių medžiagų patekimas į skrandį – turi ryškų poveikį tam tikrų smegenų sričių suaktyvėjimui. Smegenys integruoja tarpusavyje susijusius nervinius ir hormoninius signalus iš skrandžio, taip pat regos, uoslės ir lietimo dirgiklius, kurie galiausiai daro įtaką maisto suvartojimui ir kitiems elgesio modeliams [3].

Nustatyta, kad mikrobiotos skrandžio – smegenų ašis vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant uždegimines ir infekcines ligas [4].

SKRANDŽIO MOTORIKOS SUTRIKIMAS

Integruojant šiuolaikinį mokslą į kelių tūkstančių senovės medicinos patirtį, iškyla skrandžio MOTORIKOS funkcijos svarba, kuri yra reguliuojama nervų sistemos.

Su skrandžio MOTORIKOS SUTRIKIMU per gyvenimą susiduria beveik kiekvienas: rėmuo, raugulys, žagsulys, pykinimas, šleikštulys, vėmimas. Sutrinka natūrali skrandžio terpė, vadinama mikrobiota.

Skrandžio mikrobiotos reguliavimo sutrikimas gali atlikti PAGRINDINĮ vaidmenį visuose kancerogeniniuose (vėžio formavimo) procesuose, nuo ikivėžinių pažeidimų iki skrandžio piktybinių navikų [5].

Tad jeigu aukščiau minėti simptomai dažnėja, derėtų susirūpinti ir kreiptis į gastroenterologus. Mat ilgai delsiant, skrandžio veiklos disfunkcija gali pavirsti skrandžio ONKOLOGINIU susirgimu.

Statistiškai, skrandžio vėžys, visame pasaulyje paplitęs piktybinis navikas, užima šeštą vietą pagal dažnį ir trečią pagal mirtingumą, sukelia daugiau nei milijoną naujų atvejų ir 769 000 mirčių per metus [6].

Apibendrinant, galima pasakyti, jog SKRANDŽIO veiklą teisingiau būtų įsivaizduoti, kaip ypatingai ištobulintą MOTORĄ,  kuris konvertuoja įvairius energijos tipus (pvz.,  žmogaus fizines, psichosomatines pastangas) į gyvybinę bei judėjimo  energiją.

Todėl, tam, kad fizinė,  emocinė, psichinė, dvasinė sveikata leistų džiaugtis gyvenimu, skrandį, kaip ir bet kurį motorą (automobilio, siuvimo, skalbimo mašinų) reikia itin kruopščiai prižiūrėti.

PAGALBA

BENDRI PATARIMAI:

• Pagal penkių elementų teoriją skonis, atitinkantis ir palaikantis skrandį, yra SALDUS. Jei pradedate trokšti saldumynų, galbūt jūsų skrandžiui reikia paramos! Pagal TKM saldus skonis natūraliai palaiko sveiką skrandžio veiklą [1].
• Dar skrandis mėgsta ŠILUMĄ ir nekenčia šalčio. TKM rekomenduoja vengti perteklinio šalto ir žalio maisto, įskaitant ledus ir sušius. Vietoj to dėmesį derėtų skirtį lengvai garuose troškintoms daržovėms, o šaltesniu metų laiku – valgyti daugiau sriubų ir troškinių, kad būtų lengviau virškinti. Tam tinka maistas, turintis daug skaidulų.
• Daugelis maisto produktų turi skrandį palaikančią spalvų esenciją, ypač GELTONOS ARBA ORANŽINĖS SPALVOS, vėlyvą vasarą/rudenį nuimtas derlius arba tiesiai žemėje augančios šakninės daržovės.
• Nesijaudinkite, stenkitės jaustis LAIMINGI! Nerimas ir perteklinis mąstymas yra emocijos, kurios neigiamai veikia skrandžio motoriką. Prisiminkime, jog padidėjus klajoklio nervo jaudrumui, skrandžio peristaltika pagreitėja (atsiranda refliuksas, rūgštys), o simpatinių nervų dirginimas peristaltiką slopina (skrandis „sustoja“). Nervų sistemai yra keletas saugių  papildų, rekomenduojame: KAI DINGSTA DVASINĖ PUSIAUSVYRA arbata 100g (nr.7),  3C PHARMA Asthe 1000 Amino rūgščių kompleksas nuo 12m., milteliai geriamajam tirpalui
• Vakarieniaukite ne vėliau kaip 18 arba 19 val. – tai suteiks jūsų skrandžiui galimybę pailsėti kartu su visais kitais organais! Jei valgote daug arba sunkų maistą naktį, priverčiate savo skrandį dirbti viršvalandžius, kai jis turėtų ilsėtis.
• Rečiau kramtykite kramtomąją gumą, ypač mėtinę
• Atkreipkite dėmėsi, kaip sėdite valgant – nebūkite susilenkęs, nestabdykite maisto judėjimo.
• Mažinkite alkoholio, šaltų ir gazuotų gėrimų naudojimą.

Skrandžio veiklos įvaizdį tinkamiausia sieti su motoro veikla – jame  gauta fizinė, psichinė, dvasinė energija yra konvertuojama į gyvybingą judumą

ŠALTINIAI:

1. Stomach/Spleen Health. What does it really mean to take care of your Stomach health? TCM World, 2024. Internete””
2. Hsu M, Safadi AO, Lui F. Physiology, Stomach. 2023 Jul 17. In: StatPearls [Internet]. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing; 2024 Jan. Internete””
3. Holtmann G., Nicholas J. Talley. The stomach–brain axis. Volume 28, Issue 6, December 2014, Pages 967-979. Internete””
4. María R. Aburto & John F. Cryan . Gastrointestinal and brain barriers: unlocking gates of communication across the microbiota–gut–brain axis. Nature Reviews Gastroenterology & Hepatology volume 21, pages222–247 (2024), Published: 14 February 2024. Internete””
5. Zeng R, Gou H, Lau HCH, Yu J. Stomach microbiota in gastric cancer development and clinical implications. Gut. 2024 Jun 17:gutjnl-2024-332815. Internete””
6. Christodoulidis G, Koumarelas KE, Kouliou MN. Revolutionizing gastric cancer treatment: The potential of immunotherapy. World J Gastroenterol. 2024 Jan 28;30(4):286-289. Internete””
7. Baker DA. Plants against Helicobacter pylori to combat resistance: An ethnopharmacological review. Biotechnol Rep (Amst). 2020 May 21;26:e00470. Internete””