Apie SMEGENŲ nykimo prevenciją

Nuotrauka straipsniu 1

 

Kiek realiai gali padėti vandens gėrimas, maisto taikymas? Ar vitaminai, mineralai, Omega 3, amino rūgštys ir kt. natūralios ir ne visai natūralios priemonės gali padėti išvengti Alzheimerio ligos, Parkinsono paralyžiaus, smegenų nykimo? Kaip išlaikyti aštrų protą ir racionalų mąstymą? 
Kas slepiasi už žmogaus smegenų kaukės? Kodėl kompiuterinis tomografas, magnetinio rezonanso aparatas bei EEG negali nustatyti žmogaus intelekto apimties? Kokia sąveika tarp širdies ir proto emocijos, kokioje atkarpoje atsiranda Išmintis? PASLAPTYS! Neseniai Dalai Lama kreipėsi į vieno Šveicarijos universiteto mokslininkus, kad sukurtų aparatą, kuris, įvedus jį į smegenis, pagerintų jų veiklą.
Naivi gerbiamo dvasininko svajonė. Mokslinis progresas smegenų veiklos tyrinėjime smarkiai atsilieka nuo kitų sričių. Pagalvokime: juk tik visai neseniai, 2015 metais, pagaliau paskelbta, jog smegenyse vis dėlto yra limfotaka!!! 21 amžiaus atradimas!
Tad kol kas galime remtis ne moksliniais atradimais, o įvairiais tyrinėjimais šioje srityje. Pateiksime 6 aksiomines PRIEMONES protinei veiklai bei smegenų funkcionavimo gerinimui:

  1. GRYNAS ORAS (bėgte visi į pavasarį nuo savo kompiuterių!).

Grynas oras padidina daugelio kraujagyslių tonusą, gerina kvėpavimo ir medžiagų apykaitos procesus, stiprina imunitetą. Įjungiamas širdies ir smegenų darbas, susireguliuoja kraujospūdis. Gurkšnis gaivaus oro vakare ramina nervų sistemą ir atkuria normalų miegą. Gryno oro nauda yra daugiau nei pakankama. Svarbiausia – netingėti ir vaikščioti.

Neurochirurgas iš Ilinojaus universiteto mokslinių tyrimų metu nustatė tiesioginę smegenų priklausomybę nuo vaikščiojimo grynu oru. Profesorius Art Kramer išsiaiškino, jog Intelektualusis žmogaus lygis padidėja, jeigu kiekvieną savaitę žmogus vaikščioja gryname ore bent 3 kartus per savaitę po 40 minučių.

Vienas įdomus tyrimas buvo atliktas 1990 m. – 2010 m. 20 metų trukęs tyrimas parodė, kad jeigu žmonės, sergantys Alzheimerio liga ir tie, kuriems pasireiškia lengvo pažinimo sutrikimo požymiai, praeina tik penkias mylias per savaitę, „išsaugo smegenų struktūrą“. „Rezultatai parodė, kad didesni fizinio aktyvumo kiekiai buvo susiję su didesniu smegenų kiekiu“, – padarė išvadas mokslininkai.

Kitas tyrimas buvo atliktas kiek vėliau – 2012 m. Jis parėmė šias išvadas, taip gavo dar išsamesnį rezultatą, kad net ir nuosaikus vaikščiojimas nedidelėmis distancijomis padeda užkirsti kelią tolesniam senyvo amžiaus žmonių senėjimui, ypač Alzheimerio ligos pradžioje. Šiame tyrime buvo tiriami 104 Alzheimerio pacientai, kurie buvo klasifikuojami kaip „aktyvūs“ arba „sėslūs“.  Aktyvios grupės tiriamųjų, kurie per savaitę vaikščiojo ilgiau nei dvi valandas, psichologinių gebėjimų testai ženkliai pagerėjo, tuo tarpu sėslesnių tiriamųjų – pastebimai sumažėjo. 

  1. SPRANDO/KAKLO kraujo apytakos gerinimas (masažas, kineziterapija, įvairiausi rankų ir pečių judesiai (tinka ir iš mokyklos laikų)). 

Tam, kad įrodyti, kiek svarbu mūsų smegenų veiklos gerinimui yra kaklo ir sprando priežiūra, užtenka mesti žvilgsnį į paveikslėlį, rodantį kraujo ir limfos apytaką sprande.

 

landscape-1445643867-1442925925-brain-and-spinal-cord

(Šaltinis: http://www.netdoctor.co.uk/medicines/brain-and-nervous-system/a25938/treatments-for-multiple-sclerosis/)

 

Jeigu dėl veiklos specifikos žmogui tenka nuolat laikyti galvą palenkus arba jo pečiai įtempti dėl nuolat patiriamo streso – perspaudžiamos kraujagyslės, kurios maitina smegenis, reguliuoja skysčių spaudimą jose, saugo vietinį imunitetą.

  1. ŽODINĖ KŪRYBA: kurkime straipsnius, pasakas, romanus. Verta išmėginti 30 dienų iššūkį parašyti romaną! Tuo galima ženkliai pagerinti savo atmintį.

Vien grožinės literatūros skaitymas duoda daug naudos mūsų smegenims. Visai neseniai plačiai paskelbtas panašios krypties eksperimentas, susijęs su grožinės literatūros fragmentų skaitymais. Manoma, kad skaitymo metu pagerėjo ne tik skaitovų atmintis, bet ir tam tikri emociniai įgūdžiai (Jarrett C. Does Reading Literature Really Beef Up Your Brain? NEUROSCIENCE. 2015 sep: 12-15).

  1. UŽUOJAUTA KITAM žmogui su veiksmu (nežiūrint į žmogaus turtus ar sveikatą), EMPATIJA.

Žodinės kūrybos teigiama įtaka smegenų veiklai šiuolaikinių mokslininkų tarpe siejama su empatijos pojūčio skatinimu. Tvirtinama, jog abu jie duoda gerus rezultatus protinei veiklai.

2006 m. atliktas tyrimas, kurio išvadose teigiama, jog žmonės, turintys didesnį empatijos įgūdžių spektrą, linkę žinoti daugiau romanistų autorių vardų. Šis faktas buvo pateiktas kaip įrodymas, kad skaitymas skatina empatiją. O empatija gerina atmintį.

  1. TIKRA MALDA – dialogas su Dievu. Kreipimasis dėl kitų žmonių.

II – ojo Pasaulinio karo metu 1941 m. žurnalas „Reader’s Digest“ išspausdino Nobelio premija pagerbto gydytojo ir biologo dr. Alexis Carrel (1873 – 1944) pasisakymą apie maldą:“ Maldos įtaka į žmogaus protą ir kūną yra įrodoma, kaip įrodomi sekrecijas duodančių liaukų padariniai. Maldos padarinius galima išmatuoti padidėjančiu fiziniu gyvumu, didesniu intelektualiniu pajėgumu, moraliniu atsparumu ir gilesniu tikrovės supratimu, kuriuo grindžiami žmonių tarpusaviai santykiai. „.

Taip iškėlęs maldos vertę, Nobelio premija apdovanotas medikas primena, kad malda neturi būti tik kokio nors materialinio dalyko prašymas; joje turi būti maldavimas, kad mes darytumėmės panašesni į Dievą. Mokslininkas taip apibrėžia maldą: „Malda — tai žmogaus pastangos pasiekti Dievą, bendrauti su nematoma Būtybe, visų daiktų Sutverėju, Aukščiausia Išmintimi, Grožiu ir Jėga, visų žmonių Tėvu ir Atpirkėju. Mes žinome, kad kai kreipiamės į Dievą karštoje maldoje, į gerąją pusę pakeičiame savo sielą ir kūną“. (Šaltinis: http://laiskailietuviams.lt/index.php/1963m-2-vasaris/1776-medikai-ir-religija)

Mokslininkai krikščionys ir musulmonai  daug eksperimentuoja, mėgindami  išsiaiškinti, koks gi fizinis procesas įvyksta, kai žmogus pradeda prašyti Dievo geros atminties. Jie pateikia daug faktų, kad žmogus, atsisakęs nuodėmės ir prašantis Dievo žinių bei atminties, po kiek laiko iš tiesų gauna prašomo dalyko:

        6.  NEŠTI DŽIAUGSMĄ KITIEMS ŽMONĖMS.

Sugebėjimas sukelti kitam žmogui džiaugsmą – lygus stebuklų darymui.  Užtenka nusišypsoti, pamojuoti ranka, su šypsena pasisveikinti: „Sveiki!!!” – ir viskas aplinkui pasikeičia. Pasikeičia aplinka, kurioje patys ir esame.

Kai tik žmogaus „stebukladario“ smegenų veikla persikelia į išorę – veikla aktyvuojasi, išsiplečia. Pailgėja „jaunystės genų“ uodegėlės, atsigauna ryšiai tarp neuronų.

Ir atvirkščiai, nuolatinis mąstymas apie nuosavos bėdas ir problemas, liūdesys ir depresija, naikina neuronų jungtis, naikina smegenų ląsteles ir verčia jas senti anksčiau laiko. Egocentrinis savęs nagrinėjimas gramzdina į nevilti, o vienas po kito bandomi savęs tobulinimo metodai baigiasi didžiuliu nusivylimu.

Mokslininkai vykdo aibę tyrimų, eksperimentų šia kryptimi. Ypač susidomėję genetikai, psichologai,  neurologai:

Gali būti, jog kada nors išgirsime tikslų medicininį šio unikalaus reiškinio paaiškinimą.

Bet šiuo metu tai siūloma priimti kaip aksiomą.

 

Nuotrauka straipsniu 2

 

logo

 

 

 

 


Komentuoti