Raudonųjų dobilų (lot. trifolium pratense) gimtinė yra Europa, Vakarų Azija ir Šiaurės vakarų Afrika, tačiau jis buvo natūralizuotas kituose žemynuose, pavyzdžiui, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Tiksliau, raudonieji dobilai buvo atvežti į Argentiną ir Čilę daugiau nei prieš 100 metų, nors nėra aišku, kaip tiksliai jis buvo įvestas. Raudonieji dobilai tapo vis svarbesni kaip ekonominio stabilumo šaltinis Čilėje, Naujojoje Zelandijoje (1).
DOBILŲ VEJA.
Tarp sodininkų yra paplitęs įsitikinimas, kad raudonųjų dobilų veja praktiškai neturi trūkumų. Šis augalas pasižymi puikiomis dekoratyvinėmis savybėmis, tačiau visiškai nereikalauja ypatingų išlaikymo sąlygų.
DOBILŲ MEDUS (baltųjų, raudonųjų, rausvųjų).
Tai šviesiai geltonos, beveik baltos spalvos, susikristalizavęs švelnaus, malonaus skonio produktas. Raudonųjų dobilų žiedai sugeba išskirti nektarą per visą žydėjimo laikotarpį. Esant visoms oro temperatūroms, kurios įvyko dobilų žydėjimo laikotarpiu, augalas vis vien išskiria nektarą.
DOBILAI – MAISTAS.
Raudonųjų dobilų žiedai yra vieni iš laukinių augalų maisto produktų, tradiciškai vartojamų Bolonijoje (Italija), Slovakijoje, Turkijoje, Kinijoje. Mokslinė medicina siūlo naudoti dobilus, kaip perspektyvias funkcines žmogaus mitybos sudedamąsias dalis (2). Dėl didelio baltymų kiekio Dobilo žiedai yra svarbus komponentas vegetarų bei veganų mityboje.
DOBILAI – VAISTAS.
Skirtingų pasaulio regionų liaudies medicinoje dobilai buvo žinomi šimtmečius. Naujausi Pakistano etnobotaninio tyrimo duomenys rodo, kad visas augalas yra naudingas gydant žaizdas, o džiovintos šio augalo gėlės gali būti naudojamos astmai, kosuliui ir opoms gydyti.
Kurdistane (Irake) šio dobilo lapų nuovirai naudojami gydant dieglius. Rusijoje ir Ukrainoje tiek antžeminės dalys, tiek šaknys yra plačiai naudojami medicinoje, pavyzdžiui, bronchinė astma, galvos skausmai arba kaip nuskausminamieji, antitoksiniai, diuretikai ir žaizdas gydantys vaistai.
Sibire gydant epilepsiją, išvaržą, plaučių tuberkuliozę, ginekologines ligas ir kitus nusiskundimus. Irane, Turkijoje, Pakistane bei daugelyje kitų šalių augalas naudojamos kaip priešreumatinis vaistas‚ taip pat gydant kosulį, peršalimą, karščiavimą bei menstruaciniam skausmui malšinti, kirminams šalinti.
Taipogi plačiai vartojamas nuo naujagimių geltos, odos ligų, kovoje su plaukų pleiskanomis, atminčiai gerinti, išoriškai kaip tepalą podagrai gydyti bei akių praplovimams (2).
Mokslinėje medicinoje per paskutinį dešimtmetį buvo paskelbta apie 100 naujų mokslinių ataskaitų, patvirtinančių dobilų svarbą žemės ūkiui ir farmakologinį poveikį. Labiausiai iš terapinių poveikių aprašytas estrogeninis poveikis: gydant policistinių kiaušidžių sindromą, kovojant su menopauze susijusiais sutrikimais, osteoporoze (2, 3).
Pastaruoju metu antioksidacinis veikimas taip pat tapo viena iš labiausiai ištirtų dobilų savybių (po estrogeninio efekto). Laisvųjų radikalų pašalinimo savybių analizė parodė, kad dobilai gali būti stiprių antioksidantų šaltinis.
Neseniai buvo dar daugiau išplėstas raudonųjų dobilų naudojimo rekomendacijų sąrašas, įtraukiant jo vartojimą gydant bronchitą, nudegimus, širdies sutrikimus, patvirtintas kaip raminamasis vaistas ir kaip priemonė nuo diabeto bei vidurius laisvinanti antimikrobinės savybė. Taipogi nustatytas dobilų kepenų apsauginis (hepatoprotekcinis) poveikis.
Priešvėžinės Trifolium pratense savybės in vitro gautų ekstraktų jau buvo anksčiau aprašytos literatūroje.
Naujausi tyrimai tam tikru mastu pagilina mūsų žinias apie šią problemą: atrastas jo efektyvumas nuo krūties vėžio (MCF-7) ir kepenų ląstelių karcinomos (HepG2 / C3a). Tyrimas atliktas in vitro ant vėžinių audinių, rezekuotų chirurginės operacijos metu pacientams, sergantiems skrandžio ar storosios žarnos vėžiu įrodė, jog T. pratense aktyviai veikia šias ląsteles. Jie pranešė, kad T. repens blokuoja vėžinių ląstelių plėtimą.
Lėtinės mieloidinės leukemijos (LML) atveju Tyrėjai teigė, kad kuriant naujus junginius, gautus iš T. repens esančių fitocheminių molekulių, galima nustatyti naujus terapinius agentus, aktyvius prieš lėtinę mieloleukemiją (3).
Praeitą dešimtmetį mokslininkai pasiūlė raudonąjį dobilą gydant širdies bei kraujagyslių sutrikimus: patvirtintas slopinamasis poveikis trombocitų aktyvacijai bei cholesterolio kiekio kraujyje mažinantis poveikis dėl sudėtyje esačių flavonoidų (kvercetino, kemferolio, izoramnetino) (4).
Naudota literatūra:
1. Arretz, P. V.; Macfarlane, R. P. (1986-01-01). “The Introduction of Bombus Ruderatus to Chile for Red Clover Pollination”. Bee World. 67 (1): 15–22. Prieinama per »»
2. Kolodziejczyk-Czepas J. Trifolium species – the latest findings on profile, ethnomedicinal use and pharmacological properties, Journal of Pharmacy and Pharmacology, Volume 68, Issue 7, July 2016, Pages 845–861.
3. Ahmad S, Zeb A. Phytochemical profile and pharmacologicalproperties of Trifolium trepens. Journal of Basic and Clinical Physiology and Pharmacology, vol. 32, no. 1, 2021. Prieinama per »»
4. Bercevič R. Antilipideminėmis savybėmis pasižyminčių vaistinių augalų veikliųjų medžiagų palyginamoji apžvalga ir raudonųjų dobilų (Trifolium pratense L.) žolės pritaikymo mažinti cholesterolio kiekį kraujyje pagrindimas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2011.
