Girdėjimo procesas

Tik įsivaizduokime, kokią įtaką daro klausos praradimas žmogaus gyvenimui, bendravimui, pasaulio pažinimui!

Kurtumas veda prie socialinės izoliacijos, vienatvės, psichologinių problemų. 1 iš 4 žmonių gali atsidurti tokioje padėtyje. Fizinės negirdėjimo priežastys rikiuojamos ilgomis eilėmis: genetika, sunki naujagimio gelta,  infekcijos, ausų uždegimai, degeneraciniai procesai, traumos, ausies sieros kamščiai, tam tikri vaistai bei ilgalaikis buvimas triukšme.

Čia pateiksime naujausią mokslinę informaciją apie tai, kokie gi yra pagrindiniai girdėjimo proceso etapai, klausos sutrikimo tipai, vaikų bei suaugusiųjų kurtumo priežastys, spengimo ausyse mechanizmai, ausų niežulio ir nemalonaus kvapo išskyrų sukėlėjai. Taip pat rekomenduosime,  kaip galima natūraliomis priemonėmis padėti pašalinti visas išvardintas problemas bei pateiksime naudingos literatūros sąrašą.

I. GIRDĖJIMO PROCESO ETAPAI

Visas girdėjimo procesas dalinasi į 3 etapus.

Galutinė šių etapų stotis yra smegenys: gautos  informacijos apdorojimas, suvokimas, reagavimas. Tarpinė stotelė – klausos nervas, kuris perduoda ausyse konvertuotą garsą į galutinę stotį – smegenys. Proceso pradžia – ausys (išorinė, vidurinė, vidinė) – garsas pagaunamas, konvertuojamas ir perduodamas klausos nervui.

Žmogaus garso apdorojimo aparatas yra ribojantis veiksnys nustatant garso vietą ir suvokiant kalbą (palyginus su kai kuriais gyvūnais), nors garso apdorojimui smegenyse žmogus ir turi galingesnį neuroninių junginių tinklą. Manoma, jog būtent smegenų smilkininė skiltis (lot. lobus temporalis) atsako už garsų apdorojimą.

Sutrikdžius ar pažeidus šią smegenų dalį, gali sutrikti garsų. Tačiau paskutiniai moksliniai tyrimai parodė, jog iš tikrųjų kiekvienas smegenų centras yra skirtas specifinėms garsų savybėms apskaičiuoti, o šios savybės yra užkoduojamos atsižvelgiant į sinapsinius ryšius ir vidines neuronų savybes tinkle. Kaip bebūtų apmaudu, klausos praradimas pagreitina smegenų funkcijos mažėjimą (1).

Klausos nervas padeda siųsti garso signalus ar vibracijas į smegenis. Jis yra už sraigės ir jungiasi prie vestibuliarinio organo. Klausos nerve yra receptorių neuronai. Pažeidus klausos nervą, galimas visiškas klausos praradimas. Tai vadinama nerviniu klausos praradimu, ir tai gali sukelti tam tikros ligos ar sveikatos sutrikimai.

Klausos sutrikimai gali įvykti ir dėl pakitimų įvairiuose klausos organo dalyse: išorinėje, vidurinėje ir vidinėje ausyje.

Per išorinę ir vidurinę ausis garso virpesiai, sukeldami specialios transmisijos virpėjimą, mechaniškai dirgina vidinėje ausyje esančius klausos receptorius. Pažeidimo vietos ir klausos susilpnėjimo laipsnio nustatymui naudojami įvairūs diagnostiniai metodai: audiometrija, otoakustinės emisijos testas, išplėstinių dažnių timpanometrija ir kt. Profilaktiškai patartina tikrinti klausą dirbantiems triukšmingoje aplinkoje, besinaudojantiems šaunamaisiais ginklais.

II. KLAUSOS SUTRIKIMAS

Klausos sutrikimas yra būklė, kai žmogui sunku sekti bei suprasti pokalbį, išgirsti tam tikrus garsus daugumai vystosi palaipsniui, kai kurie jau gimsta su klausos sutrikimais.

Klausos sutrikimai gali būti:

• Kondukcinis, kuris atsiranda dėl garsą praleidžiančios sistemos pakenkimo (ausies landos, būgnelio ar klausos kauliukų grandinės). Taip dažnai atsitinka dėl kamščio, susidariusio išorinės ausies kanale, vaikams – dėl uždegiminio skysčio vidurinėje ausyje. Toks klausos sutrikimas dažniausiai yra laikinas, nes išgydomas vaistais arba operacija.
• Neurosensorinis, kuris išsivysto dėl garsą suvokiančios sistemos pakenkimo (dažniausiai dėl sraigės neuroepitelinių ląstelių). Vidinę ausį gali pažeisti ir sukelti neurosensorinį klausos sutrikimą stiprus garsas (pvz., sprogimas, ilgas buvimas triukšmingoje aplinkoje). Dėl ausies sraigėje esančių plaukuotųjų ląstelių pažeidimo, garso vibracijos negeba pavirsti elektroniniais signalais ir negali būti perduodamos apdorojimui į smegenis. Kartais signalai nebepasiekia smegenų dėl suardytos klausos nervo struktūros. Neurosensorinis klausos sutrikimas yra daugiau kaip 60-70% klausos sutrikimų priežastis ir  manoma, jog yra nepagydomas – klausos atstatymui naudojamos techninės priemonės – dažniausiai klausos aparatai, jei klausos aparatai neveiksmingi – taikomi kochleariniai implantai.
• Mišrus klausos sutrikimas aptinkamas esant ir kondukciniam, ir neurosensoriniam pakenkimui. Dėl šio derinio yra itin sunku rasti tinkamą pagalbą, Todėl svarbu įvertinti kiekvieną pacientą individualiai ir rasti geriausią sprendimą.

Dažniausiai vaikų neurosensorinio klausos sutrikimo priežastis yra paveldėjimas t.y. geninis klausos sutrikimas (sudaro 60%).

Klausos sutrikimas paprastai paveldimas recesyviniu būdu, tai reiškia, kad tėvai dažniausiai girdi gerai. Negeninis (nepaveldėtas) t.y. aplinkos faktorių sukeltas klausos sutrikimas sudaro 40%. Negeninės priežastys: įgimta infekcija, neišnešiotumas, gydymas intensyviosios terapijos skyriuje daugiau 5parų, ototoksinių (klausą žalojančių: ) vaistų vartojimas, sepsis, hiperbilirubinemija (dėl fiziologinės geltos), meningitas.

Pagrindinės suaugusiųjų kurtumo priežastys: galvos trauma, meningitas, autoimuninės ligos, otosklerozė, senatvinis klausos sutrikimas.

III. SPENGIMAS AUSYSE (Lot.Tinnitus)

Spengimas ausyse yra vienas iš itin varginančiu klausos sutrikimo simptomų. Spengimas ausyse apibrėžiamas kaip garso suvokimas, kai nėra išorinio šaltinio (2). Paprastai jį apibūdina kaip skambantį, šnypščiantį, dūzgiantį ar šniokščiantį garsą, ir manoma, kad tai atsiranda dėl nenormalios nervinės veiklos tam tikrame klausos taške ar taškuose, kurį smegenys klaidingai interpretuoja kaip garsą.

Spengimas ausyse gali būti objektyvus arba subjektyvus. Objektyvus spengimas ausyse reiškia garso suvokimą, kurį taip pat gali išgirsti tyrėjas ir kuris dažniausiai būna dėl turbulentiškos kraujotakos ar raumenų susitraukimo. Tačiau dažniausiai spengimas ausyse yra subjektyvus; garsą girdi tik jį patiriantis asmuo ir nenustatomas joks garso šaltinis (3).

Spengimas ausyse turi 5–43% visos populiacijos, o paplitimas didėja su amžiumi (4).Vien Anglijoje kiekvienais metais yra apie 3 mln. bendrosios praktikos konsultacijų, kuriose pagrindinis skundas yra spengimas ausyse.  Jis prilygsta didelei sveikatos priežiūros paslaugų naštai (5). Spengimą ausyse mokslo šaltiniai apibūdina kaip „daugelio lygiagrečiai dinamiškai besikeičiančių ir iš dalies sutampančių potinklių atsirandančią ypatybę“, reiškiantį daugelio smegenų struktūrų, labiau susijusių su atmintimi ir emociniu apdorojimu, dalyvavimą spengimo ausyse generavime (6).

Beveik visiems jį patiriantiems žmonėms jis turi didelių neigiamų pasekmių: sukelia stresą, nerimo priepuolius, depresiją, nesugebėjimą susikaupti, pyktį ir nemigą. Daugiau nei 80 proc. žmonių, kuriems spengia ausyse, turi klausos sutrikimų, apie kuriuos nežino. Deja, labai mažai yra žinoma kas jį sukelia.

Bendrai įvardinamos apie 200 galimų priežasčių.

Dažniausia, bet toli gražu ne vienintelė,  priežastis yra per ilgas buvimas dideliame triukšme, kuris gali pažeisti plaukelių ląsteles vidinėje ausyje. Plaukeliai garsus, kuriuos girdite, paverčia į signalus, kuriuos supranta smegenys. Jei plaukeliai yra pažeisti,  smegenys gauna mažiau signalų. Tuomet smegenys bando kompensuoti dingusius signalus ir sukuria naują garsą. Triukšmo poveikis yra didžiausia klausos praradimo priežastis, kurios galima išvengti. Būtent klausos receptoriai patiria pradinį pernelyg didelės akustinės stimuliacijos poveikį, nes jie turi perdaryti per didelius garso sukeltus judesius į elektrinius signalus, tačiau po to išlieka funkcionalūs (7).

Skirtingos spengimo ausyse teorijos apima periferinės (sraigės ir klausos nervo) arba centrinės klausos nervų sistemos funkcijos arba aktyvumo pokyčius (8).

Daugeliui žmonių spengimas ausyse yra nuolatinis ir varginantis. Tam tikrais atvejais išsiaiškinus jį sukėlusias priežastis, skiriant atitinkamą gydymą gaunami geri rezultatai. (9).

Spengimui gydyti, atsižvelgiant į daugelį veikliųjų medžiagų, tinka keli ginkmedžio lapų veikimo mechanizmai.

Tyrimai su žmonėmis, gyvūnais ir in vitro rodo šiuos padarinius:

• Vazoreguliacinis poveikis (keičiantis kraujagyslių tonusą), skatinantis padidėjusį kraujotaką.
• Trombocitų aktyvinimo faktoriaus antagonizmas. Sukelia trombocitų (kraujo krešulių susidaryme dalyvaujančios kraujo sudedamosios dalies) agregaciją, neutrofilų degranuliaciją (imuninių ląstelių aktyvaciją kraujyje) ir deguonies radikalų gamybą. Ginkgolidai, atrodo, apsaugo nuo hipoksinio smegenų pažeidimo, atsirandančio dėl smegenų išemijos (nuolatinio smegenų pažeidimo, kurį sukelia nepakankamas kraujo ir deguonies tiekimas), poveikio (10).
• Antioksidacinis aktyvumas, įskaitant laisvųjų radikalų šalinimą , netiesioginis laisvųjų radikalų susidarymo slopinimas, oksidacinio streso ir anti-lipidų peroksidacijos reguliavimas (11).
• Neuronų metabolizmo pokyčiai ir su amžiumi susijusių centrinių neuromediatorių sistemų trūkumų atstatymas (12).
• Neuronų plastiškumo stiprinimas, įskaitant padidėjusį ilgalaikį potencavimą, stuburo tankį, neuritogenezę ir neurogenezę, kaip parodyta ikiklinikinėse ataskaitose (13).
• Priešuždegiminis poveikis ir apsauginiai veiksmai nuo smegenų pažeidimo, galbūt naudojant terpenoidus ir ginkgolidus (11).
• Įrodyta, kad ginkmedžio lapų ekstraktas mažina citokinų ir uždegiminių veiksnių, tokių kaip naviko nekrozės alfa (TNF-α), interleukino 6 (Il-6), interleukino 1 beta (Il 1-β) ir matricos metaloproteinazės 9, kiekį (14).

IV. AUSŲ NIEŽULYS IR NEMALONAUS KVAPO IŠSKYROS.

Limfinės sistemos ir vidinės ausies ryšys yra viena svarbiausių sąsajų klausos sutrikime.

Limfa iš esmės yra tarpląstelinis skystis, kuris nuolat juda. Be šios sistemos grynumo žmogaus kūnas negali visiškai normaliai funkcionuoti. Dvi pagrindinės limfos atliekamos funkcijos yra maitinančios ir apsaugančios. Jo užduotis yra aprūpinti kūno ląsteles maistinėmis medžiagomis ir išskirti jau apdorotas medžiagų apykaitos medžiagas: negyvi mikrobai, leukocitai, fagocitai, virusai ir kiti patekę į organizmą. Limfinė sistema yra nuodų pašalinimo iš organizmo, ypač bakterinių ir grybelinių-parazitinių, sistema.

Vidinė ausis turi ryšį su visa žmogaus organizmo limfodrenažo sistema.

Kadangi po vidinės ausies injekcijos buvo mažiau limfmazgių su paženklintomis ląstelėmis nei po vidurinės ausies injekcijos, daroma išvada, kad vidinė ausis paprasčiausiai nenuteka į vidurinę ausį ir vėliau į limfmazgius, tačiau panašu, kad turi savo ryšių (15). Išorinio klausos kanalo minkštųjų audinių okliuzija (dirginimas, neurologinis jaudinimas) gali sukelti intensyvų niežulį, pasikartojančią nemalonaus kvapo otorėją (nutekėjimas iš ausies), pasikartojantį išorinį ostitą (uždegimą) ir laidų klausos praradimą.

Okliuzija gali būti nelengva gydyti, nes jos vietoje atsiranda randų. Veiksmingu šios probleminės būklės gydymo būdu gali būti minkštųjų audinių stenozės kobliacija –  minimali invazija, žemos temperatūros būdu tam tikrų audinių pašalinimui. Ši technologija yra ideali irkitoms  tokioms LOR procedūroms: tonzilektomija, adenoidektomija, hipertrofuotų nosies kriauklių chirurginis sutraukimas, gerklų polipektomija, knarkimo gydymas, minkštojo gomurio ir sinusų chirurgija. Tai yra ne šilumos veikimas, bet cheminis procesas (16).

V. PAGALBA NATŪRALIOMIS PRIEMONĖMIS.

Pagalba girdėjimo proceso atstatymui: klausos sutrikimo, spengimo, niežėjimo, limfos uždegimo pašalinimui:

1. Spiritinis kompresas ant ausies:

praskiesti 1 valgomą šaukštą degtinės su 1 valgomu šaukštu šilto vandens, šiame tirpale pamirkyti lininio audinio skepetaitę, kuria teks prakirpti viduryje, uždėti ant ausies, kad ausis liktų išorėje.

Tokiu pat būdu įkirpti celofaną ir uždėti ant skepetaitės, ant jos uždėti neįkirptą  vatos gabaliuką diametru apie 10 cm, pritvirtinti skarele.

Vaikams  laikyti 2 valandas, suaugusiems galima palikti nakčiai.

2. Vatos kamštelis su kamparo spiritu įvesti į ausį nakčiai.

3. Čiobrelio aliejų įtrinti aplink ausis ir į sprandą prieš miegą.

4. Vaistažolės: paimti varnalėšų šaknų 1 valgomą šaukštą ir ginkmedžio lapų 1 arbatinį šaukštelį, užpilti 1 stikline verdančio vandens, palaikyti nakčiai termose, ryte nukošti, išgerti ant tuščio skrandžio visą kiekį.

5. TIENS Antilipidinė arbata: gerti 1 litrą per dieną.

6. TIENS Biokalcis smegenų veiklai gerinti: 2 kapsules nakčiai.

7. TIENS Chitozanas: 2 kapsules ryte 10 minučių prieš valgį.

8. Galvos/ausų masažas:

• Vibracinis masažas (stuksenimas pirštais) pakaušio zonoje ir už ausų po 12 kartų.
• Tempimas: už ausų spenelių tempti žemyn 5 sekundes, už ausų viršūnėlių – į viršų (5 sekundes) ir už šoninių kraštelių – atgal (5 sekundes).
• Delnais ausis uždengti ir stipriai prispausti priglausti prie galvos, kad nieko negirdėti, palaikyti 5 sekundes, staigiai paleisti. Pakartoti 12 kartų.

Naudota literatūra:

1. Lin FR, Ferrucci L, An Y, Goh JO, Doshi J, Metter EJ, Davatzikos C, Kraut MA, Resnick SM. Association of hearing impairment with brain volume changes in older adults. Neuroimage. 2014 Apr 15;90:84-92. doi: 10.1016/j.neuroimage.2013.12.059. Epub 2014 Jan 9. Internete »»
2. Sereda M, Xia J, Scutt P, Hilton MP, El Refaie A, Hoare DJ. Ginkgo biloba for tinnitus. Cochrane Database Syst Rev. 2019 Dec 23. Internete »»
3. Roberts LE, „Eggermont JJ“, „Caspary DM“, „Shore SE“, „Melcher JR“, „Kaltenbach JA“. Ausų spengimas: spengimo ausyse neurologija. Leidinys „Neuroscience 2010“; 30 (45): 14972-9.
4. McCormack A, Edmondson‐Jones M, Somerset S, Hall D. A systematic review of the reporting of tinnitus prevalence and severity. Hearing Research 2016;337:70‐9.
5. El‐Shunnar SK, Hoare DJ, Smith S, Gander PE, Kang S, Fackrell K, et al. Primary care for tinnitus: practice and opinion among GPs in England. Journal of Evaluation in Clinical Practice 2011;17(4):684‐92.
6. Vanneste S, Ridder D. The auditory and non‐auditory brain areas involved in tinnitus. An emergent property of multiple parallel overlapping subnetworks. Frontiers in Systems Neuroscience 2012;6:31.
7. Warren B, Fenton GE, Klenschi E, Windmill JFC, French AS. Physiological Basis of Noise-Induced Hearing Loss in a Tympanal Ear. J Neurosci. 2020 Apr 8. Internete »»
8. Henry JA, Dennis KC, Schechter MA. General review of tinnitus: prevalence, mechanisms, effects, and management. Journal of Speech, Language, and Hearing Research 2005;48(5):1204‐35.
9. Hall DA, Fackrell K, Li AB, Thavayogan R, Smith S, Kennedy V, et al. A narrative synthesis of research evidence for tinnitus‐related complaints as reported by patients and their significant others. Health and Quality of Life Outcomes 2018;16(1):61.
10. Oskouei DS, Rikhtegar R, Hashemilar M, Sadeghi‐Bazargani H, Sharifi‐Bonab M, Sadeghi‐Hokmabadi E, et al. The effect of Ginkgo biloba on functional outcome of patients with acute ischemic stroke: a double‐blind, placebo‐controlled, randomized clinical trial. Journal of Stroke and Cerebrovascular Diseases 2013;22(8):e557‐63.
11. Lichota A, Gwozdzinski L, Gwozdzinski K. Therapeutic potential of natural compounds in inflammation and chronic venous insufficiency. European Journal of Medicinal Chemistry 2019;176:68‐91.
12. Blecharz‐Klin K, Piechal A, Joniec I, Pyrzanowska J, Widy‐Tyszkiewicz E. Pharmacological and biochemical effects of Ginkgo biloba extract on learning, memory consolidation and motor activity in old rats. Acta Neurobiologiae Experimentalis 2009;69(2):217‐31.
13. Müller WE, Heiser J, Leuner K. Effects of the standardized Ginkgo biloba extract EGb 761® on neuroplasticity. International Psychogeriatrics 2012;Suppl 1:S21‐4.
14. Omidkhoda SF, Razavi BM, Hosseinzadeh H. Protective effects of Ginkgo biloba L. against natural toxins, chemical toxicities, and radiation: a comprehensive review. Phytotherapy Research 2019 Aug 19. Internete »»
15. Yimtae K, Song H, Billings P, Harris JP, Keithley EM. Connection between the inner ear and the lymphatic system. Laryngoscope. 2001 Sep;111(9):1631-5. doi: 10.1097/00005537-200109000-00026. PMID: 11568618.
16. Gu A, Bauman NM. Bipolar Radiofrequency Ablation (Coblation) of External Auditory Canal Lymphatic Malformation and Other Soft Stenoses. Ann Otol Rhinol Laryngol. 2017 Dec;126(12):835-838. doi: 10.1177/0003489417739011. Epub 2017 Oct 27. PMID: 29078703.