Atminties gerinimas

Kalbant apie atminties gerinimą, dažniausiai galvojama, kad gerinti reikėtų tik galvos smegenų veiklą. Perspėjame, kad įvairūs smegenų skatinimo – dirginimo būdai gali baigtis neurozėmis ar navikais. Iš tikrųjų mes priimame informaciją visomis savo kūno sistemomis bei organais: oda, rega, klausa, netgi žarnynu (kalbėjome apie tai straipsnyje „Apie plonojo žarnyno veiklą“).

Atminties procesas susideda iš 3 -jų pagrindinių etapų: informacijos priėmimo, saugojimo, atidavimo (panaudojimo).

Informacijos priėmimas

Aktyviausieji mūsų organizmo veikėjai  šiame procese yra nervinės ląstelės.  Jos persmelkia kiekvieną mūsų kūno dalelę: raumenis, kaulus, kepenis. Neuronai (nervinės ląstelės) skiriasi nuo kitų mūsų ląstelių ypatinga savo sandara: apart įprasto ląstelės kūno (somos), jos yra apsirūpinusios „antenomis“  –  priėmimo ir perdavimo ataugomis.

Dendritai (informacijos priėmimo ataugos) savo forma primena medžio šakas ant medžio kamieno (ląstelės kūno). Kuo daugiau ląstelė turi šakų-dendritų, tuo daugiau informacijos ji geba priimti ir perleisti per save.

Dendritų kiekį ir kokybę skatina muzikos bei eilėraščių kūrimas, deklamavimas, dainavimas, tapyba bei piešimas. Taip pat galime sau padėti žolių arbatomis iš apynio spurgų, šalavijo lapų, trikertės žvaginės, jonažolės. Neuronų (ypač dendritų) būklės palaikymui rekomenduojamas maistas: saulėgrąžų sėklos, kruopos, saldūs vaisiai, pupelės.

Informaciją, kurią priima dendritai toliau siunčiama per aksoną (perdavimo „anteną“) sekančios ląstelės dendritui per struktūrą vadinama  sinapse. Tam, kad informacija būtų kokybiškai perduota visai sekančiai neuronų grandinei bei tam, kad nervinis impulsas pasiektų sinapsės aparatą, būtinas stabilus kalcio jonų kiekis. Nes tik kalcio jonams yra pralaidi aksono membrana, tik kalcio jonų pagalba išgaunamas perduodamos informacijos tikslumas ir skaidrumas.

Jonizuoto  (laisvojo, nesurišto baltymais) kalcio mūsų organizmui prireikia ir kitoms jo funkcijoms: širdies  bei kitų raumenų susitraukimui, endokrininių liaukų veiklai, kraujo krešėjimui. Dideliais kiekiais prarandame jonizuotą kalcį streso metu, užpuolus infekcijoms, esant virškinimo problemoms. Šiai dienai geriausias jonizuoto kalcio šaltinis yra TIENS biokalcis.

Pagrindinė neuronų masė, kaip žinome,  yra susitelkusi galvos smegenyse. Ten nuvyksta visa informacija, kurią priima iš visų mūsų organų ir sistemų nervinės ląstelės. Tad visa žmogaus atmintis yra saugoma smegenų neuroniniuose tinkluose, o tiksliau – sinapsėse. Net ir nustojus tekėti elektrinės prigimties nerviniams signalams žmogaus smegenyse (mirus) žmogus nepraranda visos atminties, nes neuronai turi šalia kalcio jonus, kurie po pertraukos gali toliau teikti elektros srovės impulsus.

Informacijos saugojimas

Kaip smegenyse yra saugoma gauta informacija? Visa tai, ką išmokstame, sužinome, išgyvename –  sutraukiama, koncentruojama, užkoduojama ir patalpinama galvos smegenų „sandėliukuose-rezervuaruose“ – hipokampuose, esančiose prie kairiojo ir dešiniojo smilkinių. Išoperavus atminties rezervuarą – hipokampą – nauja informacija bus saugoma tik 1-2 minutes, dings gebėjimas mokytis.

Kudikystėje hipokampas vystosi lėtai ir, ko gero, visiškai subręsta tik vaikui sulaukus 3–4 m. Kalbant paprastai, vaiko smegenys nesandeliuoja prisiminimų. Manoma, kad dėl šios priežasties  mes dažniausiai neprisimename kudikystės bei ankstyvosios vaikystės įvykių.

Hipokampas turi ypatingą gyvybiškai svarbią savybę: ekstremalioje situacijoje jis atidaro visas sandėliuko dureles ir išmeta visą saugoma informaciją, ieškodamas būdų gyvybės išgelbėjmui. Iliustracijai paminėsime plačiai žinomą faktą: skęstant, prieš žmogaus akis milžinišku greičiu praeina viso jo gyvenimo filmas.

Visai neseniai mokslininkai sukūrė ir sėkmingai implantavo sintetinį žiurkės hipokampo protezą, kuris ženkliai pagerino žiurkės atmintį. Sekanti bandymų serija laukia beždžionės „atminties sandėliuko“,  po jos – žmogaus.

Mes galime padėti informacijai tvarkingai susitraukti ir susidėlioti hipokampe  žolių arbatomis bei jų spiritinėmis ištraukomis. Eksperimentų metų jau pastebėtas beržo lapų, česnako (česnako receptas knygelėje „Diena be tablėtės“), apynio spurgų, ugniažolės teigiamas efektas.

Svarbi yra ir atminties treniruotė. Mokslininkai tvirtina, kad didžiausių hipokampų savininkai yra didmiesčių taksistai, dirbantys savo darbą virš 10 metų. Hipokampas mažėja, kai žmogus nustoja dirbti taksistu.

Jeigu norime išsaugoti „atminties sandėliuką“ neprekaištingoje būklėje, turime stengtis nuolat mokytis, įsiminti kuo daugiau įvairesnių dalykų, spręsti kuo įvairiausias užduotis, atlikti kuo įvairiausius darbus.

Informacijos panaudojimas

Priėjome prie paskutiniojo etapo – perduotos ir  išsaugotos informacijos iškodavimas, praplėtimas ir įvedimas į aktyvaus naudojimo lauką.

Kur slepiasi raktas nuo atminties sandėliuko durų? O atidarius šias duris, kokiu būdu lengvai ir greitai atrasti  žodį, kurio prireikė duotąją akimirką. Nesuskaičiuojamą kartų esame patyrę fenomeną, kai žodis arba frazė „yra ant liežuvio galiuko“, „tikrai žinau, bet…“ ir panašiai. Kodėl smegenyse pradeda suktis karuselė iš visiškai neatitinkančių mūsų laukimui formų, ypač  jeigu kas nors šalia bando geranoriškai sufleruoti.

Pakartosime visus aukščiau aptartus informacijos kokybiško gavimo bei saugojimo veiksmus: gyvename kūrybiškai – plaunant indus išmokstame eilėraštuką, sėdint prie kompiuterio nupiešiame linksmą piešinuką ant popieriaus kraštelio, siurbiant kilimus paniūniuojame smagią melodiją, panaudojame jonizuoto kalcio preparatų, išgeriame nakčiai apynio spurgų, jonažolės arba šalavijų arbatos.

Patarimai, padedantys taisyklingai patalpinti informaciją į sinapsių tinklą bei hipokampą ir būdai greitai ją iš ten išimti:

• Mokykimės po 1 valandą 7 dienas, bet niekada 7 valandas per  1 dieną – neužgrūskime atminties sandėliuko, duokime laiko nervų sistemai susitvarkyti lentynose.
• Jeigu turime mažai dienų – darykime pertraukas po 15 minučių kas valandą, kitaip – sekanti informacija IŠTRINS prieš tai buvusią.
• Tai ką perskaitėme pakartokime garsiai – balsu, artikuliacija atnaujina ir sustiprina nervinį impulsą, liežuvis turi puikią atmintį.
• Suteikime informacijai abstrakcinį vaizdą: braižykime grafikus, diagramas, pieškime spalvotu rašalu, kol skaitome ir suvokiame. Tai psichikos siūlai, už kurių ištrauksime informaciją iš smegenų.
• Komponuokime informaciją pagal asociacijas:

     o   objekto panašumo (pvz.: dendritas – medžio šakos);

     o   kontrasto asociaciją (pvz.: informacijos impulsas turi laisvai pervažiuoti sieną tarp ląstelių per sinapses, o mes kuriame asociaciją, kad jis „užstringa sinapsės pasienyje aksono pusėje, nes pritrūko „personalo“ – „paseniečio“ Ca++);

     o   gretimumo (pvz., mokymosi metu skambanti muzika, deganti žvakė, kvepianti kepta žuvis, sukurtas eileraštukas reikiama tema).

• Giliai kvėpuokime: per 4 sekundes įkvėpiame, po to 4 sekundes sulaikome kvėpavimą, ir per 8 sekundes iškvėpiame (iškvėpimas dvigubai ilgesnis negu įkvėpimas). Kartosime ciklą  po 5 kartus kas 1 valandą. Taipgerinsime smegenų kraujo apitaką, aktyvizuosime neuronus, neleisime jiems pasenti.
• Padarykime keletą pritupimų, atsispaudimų, pirštų lankstymo pratimus, ‚žvakę“  kas 2 valandas po 3 minutes;
• Gerkime 1 – 2 litrus vandens per dieną, paprasto arba silpnai mineralizuoto.
• Vakare prieš egzaminą išplaukime galvą ir gerai išsimiegokime. Tik atsipalaidavę bet kokioje spintoje mes rasime reikiamą daiktą, bet kokioje situacijoje – tinkamą sprendimą. O nuo įtampos prarandame jonizuotą kalcį, sudirginame nervinius impulsus ir siunčiame juos netinkama kryptimį, arba išvis užblokuojame jų perdavimą.
• Išbandę visus būdus prisiminti ir negavus rezulato – apgaukime atmintį. Nusiraminkime: „Tiek to, vistiek nebeprisimenu“ . Tai labai sena, praktiška ir patikima priemonė. Smegenys pasiduoda ir nustoja su mumis žaisti slėpynių.

Kiekvieną dieną lipdykime, statykime, gerinkime mūsų atmintį kruopščiai, kantriai ir su meile. Atakos ir perkrovimai, skubėjimas ir stimuliacija kava – išardys nervų sistemą ir sudaužys atminties saugojimo indus.