Ieškoti

Herbarius.lt

Ar smegenys sensta?

Logiškas teiginys būtų: sensta, nes visas organizmas sensta. Bet šis tvirtinimas klaidingas. Mūsų smegenys niekada nesensta. Visas organizmas keičiasi, organai ir raumenys atrofuojasi, ląstelės atsigamina lėčiau.

Bet smegenyse procesai išlieka tokie pat. Smegenys dirba tuo pačiu ritmu tiek esant 15 – os, tiek ir 55 – erių metų. Žmonijos istorijoje gausu mokslininkų, menininkų, kurie ir 90 – ies metų būdami stebina stulbinančiais atradimais, sukuria nemirtingus meno kūrinius.

Tai kaip gi, tuomet, senatvinė demencija, marazmas, Alzheimerio, Parkinsono ligos?

Mąstykime kartu. Jau prieš porą amžių mokslininkai atrado smegenų amžinos jaunystės paslaptį ir naujausi moksliniai darbai šioje srityje tik patvirtina faktą, jog žmogaus smegenys nesensta. Kodėl vis dėlto blogėja atmintis, kur dingsta informacija?

Pasirodo, jog informacijos archyvai žmogaus smegenyse iš viso neišsitrina, o mūsų sukauptos žinios  išlieka amžiams. Netgi mirus žmogui, kai organizmas transformuojasi, supūva ir susimaišo su žeme, pavirsta žole, kurią suvalgo gyvūnai, šis archyvas perduodamas sekančiai kartai su maistu. Pastebėjote, kokie protingi dabar vaikai? Čia ne tik geninis paveldimumas.

Jeigu informacija smegenyse išlieka, vadinasi žmogus tiesiog nesugeba jos iš smegenų iškrapštyti. Ji yra sutraukta, koncentruota, užkoduota ir tūno galvos smegenų „sandėliukuose  rezervuaruose“ – hipokampuose, esančiose prie kairiojo ir dešiniojo smilkinių. Kas trukdo ištraukti informaciją?

Rutina.

Įprastos veikimo schemos. Faktoriai, kurie anksčiau stimuliavo informacijos iš smegenų ištraukimą lemiamu momentu: atsakomybė atliekant užduotį, kruopštumas, smalsumas – šie faktoriai ilgainiui nublanksta. Organizmas nebereaguoja į juos taip, kaip anksčiau. Atsiranda daug pašalinių minčių, kitų trukdžių. Reikia atsinaujinimo.

Maistas – persivalgymas, valgymas visko iš eilės.

Chaosas valgant – chaosas mąstant.

Farmacija.

Begalybė įvairių sintetinių vaistų: migdomųjų, raminamųjų, kraujo spaudimą mažinančių, vidurius reguliuojančių ir kitokių preparatų, kurie trukdo smegenims dirbti. Vertėtų surinkti visus vaistus ir nueiti pas vaistininką ar gydytoją pasikonsultuoti dėl kiekio ir pašalinio poveikio.

Kraujotakos sutrikimas.

Kraujagyslėmis su kiekvienu širdies dūžiu į smegenis paduodamos medžiagos ir aktyvinama smegenų veikla. Su amžiumi ir veikiant stresui, kraujagyslės tampa kietesnės, trapesnės, jų vidinės sienelės pasidaro šiurkščios, apsineša, spindis susiaurėja ir nebepraleidžia tiek kraujo, kaip įprasta.

Ar smegenys sensta?

Išvada:

prižiūrėkime širdį, jos susitraukimai turi būti pakankamai stiprūs (gudobelės vaisiai, sukatžolė, mėtos) ir gerinkime kraujagyslių elastingumą, bei neleiskime susiformuoti trombams (liepos žiedai, medetkų žiedai, citrina, šalpusnio lapai). Jeigu patyrėme stresą – atsipalaiduokime (apynio spurgai, šalavijas). Klausos ir regos pablogėjimas dažniausiai atsitinka dėl tų pačių priežasčių.

Suaugusio žmogaus smegenys akumuliuoja neįsivaizduojamus informacijos kiekius. Pats vaisingiausias, produktyviausias smegenų amžius yra 70-90 metų. Ką daryti, kad taip ir būtų? Kad sulaukus garbaus amžiaus iš turimos smegenyse  informacijos sukurtume stebuklą?

Receptas paprastas, priimtinas ir labai efektyvus:
  • Sportuoti, šokti.
  • Mokytis eilėraščių ir skaityti knygas. Deja, muzikos klausymasis ir kryžiažodžių sprendimas padeda žymiai mažiau, nei įprasta manyti.
  • Keliauti. Nebūtinai į tolimas šalis. Naujų įspūdžių ir patirčių gausu kiekviename Lietuvos kampelyje.
  • Keisti veiklą. Pavargote – eikite miegoti. Dirbate buhalteriu- eikite savanoriauti į slaugos namus.
  • Užsiimti smegenų aerobika – neurobika. Šių pratimų autorius – amerikietis mokslininkas Lawrence Katz. Tai reguliariai atliekami multisensoriniai pratimai, kuriais stimuliuojamos bei aktyvuojamos įvairios smegenų pusrutulių sritys. Pratimų tikslas – aktyvizuoti, įtraukti kuo daugiau jutimų (organų), koncentruoti dėmesį į pojūčius ir juos lavinti. Pvz.: regėtus vaizdinius stengiamasi išlaikyti atmintyje ir po to atvaizduoti popieriuje, susieti su garsais arba kvapais, pagal pažįstamų vietų garsus ir kvapus stengiamasi tiksliai atpažinti žinomą objektą, lokalizuoti buvimo vietą, atidžiai ištyrinėti egzotiškų vaisių kvapus, skonį, užsimerkus stengtis pajusti skirtumus lyginant su žinomais objektais.
Neurobikos pratimai kiekvienai dienai:
  • Vaikčioti ir važinėti nepažįstamais maršrutais.
  • Namuose atliekant įprastus darbus – užsirišti akis (arba iš pradžių bent užsimerkti).
  • Dažniau perstatinėti baldus, ieškoti naujų pažįstamų, lankyti naujas vietas.
  • Tai ką anksčiau darėte dešine ranka – daryti kaire ir atvirkščiai (šukuotis, valytis dantis, valgyti, lyginti drabužius ir panašiai).

Mūsų busimo garbaus amžiaus išmintis priklauso nuo mūsų šių dienų veiksmų. Veikime

Ar smegenys sensta?

Susiję produktai